2050-ieji pernelyg toli, kad galėtumėme tiksliai numatyti ateitį. Juolab, kad pokytis apims daugybę tarpusavyje susijusių dalykų, kur vieni darys poveikį kitiems tiek Lietuvoje, tiek visame regione. Pakeliui susidursime su naujais iššūkiais, daugiau galimybių atvers naujos technologijos. Vis tik svarbiausiais faktoriais liks Lietuvos ambicija pokyčiui į tvarią energetinę ir energetinę – ekonominę nepriklausomybę, atvirumas strateginėms partnerystėms ir skirtingų sektorių integracijai.
Energetikos vizijoje, kurią rengiant buvo aktyviai bendradarbiauta su Energetikos ministerija, šalies pramonės, energetikos įmonėmis ir ekspertais, pateiktos kryptys vedančios į tvarią Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Strateginė Lietuvos kryptis – atsinaujinanti energetika – leidžia dar stipriau spausti greičio pedalą link neišvengiamo grynojo nulio (angl. Net-zero) rezultato.
Grynojo nulio lenktynes (dažnai taip apibūdinamos skirtingų šalių ambicijos pasiekti Net-zero) paskatino poreikis nedelsiant spręsti klimato kaitos problemą, kartu jos jau tapo ir ilgalaikio ekonomikos potencialo varomąja jėga. Anot vizijos autorių, įgyvendinus pateiktus tvarios energetinės nepriklausomybės scenarijus papildomas socio-ekonominių naudų efektas Lietuvai – iki 11 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, iki 140 tūkst. naujų darbo vietų, o metinės kuro importo išlaidos galėtų sumažėti iki 7,5 mlrd. eurų.
Šiuo metu Lietuva yra priklausoma nuo gamtinių dujų, naftos ir elektros energijos importo, tačiau iki 2050 metų situacija pasikeis iš esmės, palaipsniui atsisakant iškastinio kuro ir jį pakeičiant energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biodujomis ir vandeniliu. Elektros energijos poreikio ar gamybos pikai dėl lanksčiai gaminamo žaliojo vandenilio ar kitų sintetinių degalų bus dengiami nenaudojant iškastinio kuro.
Per beveik 30 metų drastiškai keisis energijos poreikis. Lietuvoje per metus suvartojama apie 11 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, o 2050 metais poreikis gali siekti net 75 TWh per metus. Elektros energijos poreikio augimas išties atrodo labai reikšmingas, tačiau dėl elektrifikacijos ir efektyvumo bendras visų energijos rūšių poreikis mažės apie 20 proc. nuo šiuo metu esamų 93 TWh. Elektros energijos poreikio apimtis augina iškastinių kuro ir žaliavų rūšių pakeitimas netaršia energija, vandenilio gamyba, pramonės bei transporto elektrifikacija. Todėl svarbu ir toliau didinti vietinės elektros energijos gamybos apimtis. Jau ir dabar turime ryškių pokyčių – šių metų trečiąjį ketvirtį 50 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta šalies viduje.
Lietuva jau yra pažengusi į tvarios energetikos ateitį – sausumoje vystomi saulės ir vėjo elektrinių parkai, ruošiamasi jūrinio vėjo parkų plėtrai Baltijos jūroje, planuojami žaliojo vandenilio ir kiti strateginiai energetikos projektai. Lietuva iki 2030 metų turėtų ne tik pasigaminti elektros energijos vidaus poreikiams, tačiau ir sudaryti sąlygas vandenilio pramonės kūrimuisi bei likutinės energijos eksportui.
Energetikos vizijoje iki 2050 metų numatyta, kad Lietuva taps klimatui neutralia valstybe. Šis tikslas yra bendras visam Europos žemynui. Tad šalia atsinaujinančios energetikos plėtros, energijos tinklų ir jungčių patikimumo bei vystymo turi atsirasti pramonės, šilumos ir transporto dekarbonizacija. Taigi, ši vizija išplaukia vien tik iš energetikos sektoriaus rėmų. Todėl turime veikti, kaip suderintas mechanizmas – ieškoti sektorių sinergijos, strateginių partnerysčių tiek Lietuvoje, tiek regione.
Anot vizijos autorių, tarpusavyje suderintos ekosistemos sukūrimas bus itin svarbus siekiant užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir adekvatumą. Todėl tikslinga vykdyti veiksmus keliomis kryptimis apimant tęstinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, pramonės, vartojimo persiorientavimą į nulinės emisijos produktus, vandenilio transportavimą bei saugojimą, lankstumo paslaugų plėtrą, jungčių pakankamumą sistemos poreikiams bei energijos eksportui. Skandinavijos ir Baltijos šalys turi didelį potencialą tapti žalios energijos eksportuotojomis į Centrinę Europą.
Lietuvos energetikos vizija ketinama vadovautis ir planuojant bei įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Taip pat, tikėtina, ji taps svarbiu atskaitos tašku peržiūrint ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.
Vizijoje sudėlioti galimi raidos scenarijai atveriantys Lietuvai galimybes tapti žaliųjų technologijų plėtros centru. Ar galime to pasiekti? Žinoma, nes pokyčiai, kurie keičia ir energetikos sektorių, vyksta pasauliniu mastu. Visi esame susieti bendro tikslo, todėl turime susidėlioti bendrą maršrutą, kaip judėsime pirmyn, kad taptumėme vienais iš svarbiausių žaidėjų regione.
Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų Energetikos ministerijos užsakymu parengė energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ kartu su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais. Taip pat buvo bendradarbiaujama su Lietuvos pramonės, energetikos įmonėmis ir ekspertais.