Nors daugelis smulkiųjų ir vidutinių verslų vis dar susiduria su ekonominiais iššūkiais, nemaža dalis verslininkų jau pradėjo investuoti į alternatyvius produktus bei reinvestuoja anksčiau pelningai panaudotas investicijas.
Sparčiausiai Baltijos šalyse augantis yra informacinių technologijų sektorius. Tad nenuostabu, kad šio sektoriaus vadovai yra ir aktyvūs investuotojai. Jie generuoja dideles pajamas ir ieško patrauklių turto klasių, kuriose galėtų įdarbinti savo laisvus finansus. Komercinis nekilnojamasis turtas juos ypač domina dėl stabilios ir patikimos grąžos. Mat daugelis šių investuotojų jau yra sukūrę šeimas ir augina vaikus, todėl jų pagrindinis tikslas – ilgalaikis bei stabilus pajamingumas, kuris padėtų užtikrinti finansinį saugumą ateityje.
Bankai rodo pasitikėjimą
Viena ryškiausių teigiamą įtaką investicijų srautams į komercinį NT darančių rinkos tendencijų, kurią teigiamai vertina ir esami bei būsimi investuotojai – matomas stiprus bankų paskolų, suteikiamų komercinio NT projektų statybai ir vystymui, augimas. Šių metų gegužę „Swedbank“ paskelbė, kad per pastarųjų poros metų laikotarpį 60 proc. didėjo investicijos į NT, energetikos ir gamybos sektorius. Augantis paskolų skaičius NT vystytojams rodo bankų pasitikėjimą statybos projektais, o tai daro įtaką ir investuotojų sprendimams.
Verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius šių metų paskolų suteikimus, kurie reikšmingai prisideda prie komercinio nekilnojamojo turto plėtros regione. Pavyzdžiui, „Swedbank“ suteikė 58 mln. eurų finansavimą „Teltonikos“ įmonių grupei statyti spausdintinio montažo plokščių (PCB) gamyklą, kuri bus didžiausia A++ energinės klasės gamykla Baltijos regione. O SEB bankas skyrė 40 mln. įmonei „Verslo investicijos“, kuri valdo biurų centrą „Flow“ Vilniuje bei 60 mln. eurų paskolą SBA grupės investicijų valdybos bendrovei „Capitalica Asset Management“ biurų komplekso „Verde“ plėtrai Rygoje.
Mažėja baimių
Didėjantį investuotojų susidomėjimą komerciniu NT lemia ir tai, kad rinkos dalyviai vis mažiau nerimauja dėl neužtikrintos geopolitinės ir ekonominės situacijos. Nors šie veiksniai išlieka reikšmingi, verslas išmoko prisitaikyti prie kintančių sąlygų, integruodamas iššūkius į kasdienę veiklą. Verslininkai, sugebėję optimizuoti tiekimo grandines ir kontroliuoti sąnaudas, kuria stabilesnius verslo modelius, kurie gali efektyviau veikti net ir neapibrėžtoje aplinkoje.
Nepaisant to, investicijos tampa konservatyvesnės – didesnė dalis kapitalo nukreipiama ne tik į plėtrą, bet ir į finansinius rezervus. Tai rodo atsargesnį požiūrį, kurio tikslas – turėti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams arba verslo likvidumui palaikyti. Toks požiūris leidžia verslui lanksčiau reaguoti į galimas ateities permainas.
„Euribor“ įtaka NT
Dar vienas svarbus veiksnys, darantis įtaką investuotojų sprendimams, yra Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos („Euribor“) mažėjimas. Šis pokytis ypač svarbus komercinio NT rinkai, kurioje dauguma sandorių atliekama naudojantis bankiniu finansavimu. Mažėjantis „Euribor“ palūkanų rodiklis signalizuoja palankesnes finansavimo sąlygas, nes mažesnės palūkanos reiškia, kad paskolos tampa pigesnės.
Be to, rugsėjo 12 d. vykęs Europos centrinio banko (ECB) posėdis, kurio metu nuspręsta sumažinti palūkanų normą 25 baziniais punktais, turės dar didesnę įtaką rinkai. Toks žingsnis dar labiau sumažins bankų finansavimo kaštus, todėl investuotojai galės įsigyti turtą už didesnę kainą, išlaikydami stabilią grąžą. Šios tendencijos yra teigiamas signalas komercinio NT rinkai ir skatina didesnius investicinius srautus
