Retu atveju verslo įsibėgėjimui pakanka nuosavų lėšų, o ieškant išorinių finansavimo šaltinių dažniausiai kreipiamasi į bankus. Tačiau bankai kelia nemenkus reikalavimus, ir iki įmonė galės juos atitikti, teks susirasti kitų lėšų šaltinių. Šiame straipsnyje apžvelgiame įvairias finansavimo galimybes ir jų teikiamą naudą skirtingose verslo situacijose.
Bankai skolina nebrangiai, tačiau itin atsargiai
Kol kas Lietuvoje vis dar vyrauja nuostata, kad verslui palankiausia dairytis tik „pigių pinigų“, skolinamų mažiausiomis metinėmis palūkanomis, todėl dauguma verslininkų pagrindiniu verslo finansavimo šaltiniu laiko bankus. Išties, bankų suteikiamos lėšos kainuoja santykinai pigiausiai, ir šiuo metu paplitusi metinė palūkanų norma vidutiniškai sudaro apie 3–5 proc. Vertinant finansavimo šaltinius vien pagal metines palūkanas, bankai atrodo patraukliausi skolintojai. Tačiau dauguma smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, besikreipusių į bankus, neretai nustemba, kad neatitinka vieno ar kelių būtinųjų kriterijų.
Bankai būtinai pareikalaus iš jūsų įmonės kelerių metų finansinių ataskaitų, detalaus verslo plano ir paskolos dydį atitinkančio užstato. Net jei verslas auga sėkmingai, kreipęsi į banką neturėsite garantijos, kad paskola bus suteikta. Priežasčių gali būti įvairių: jūsų įmonė gali augti per lėtai arba per greitai, jūsų verslo sritis gali būti priskirta prie rizikingų, jūsų įmonei gali pritrūkti bankui pakankamos kreditingumo istorijos arba tiesiog neturėsite reikiamos vertės turto užstatui.
Kol neskolina bankas, apsvarstykite įvairias finansavimo galimybes
Dažnu atveju pamatome, kad verslininkai mažai žino apie alternatyvius finansavimo būdus ir todėl jų baiminasi. Iš dalies tai suprantama – didesnę riziką prisiimančių ir todėl „brangesnius pinigus“ skolinančių finansuotojų rinka Lietuvoje dar tik formuojasi. Tačiau verta žinoti apie įvairius lėšų gavimo būdus ir pasirinkti tinkamiausią jums.
Kredito unijos
Dar viena galimybė pasiskolinti verslo plėtrai yra kredito unijos. Greičiau nei bankai priimančios sprendimus dėl paskolos suteikimo, unijos nėra griežtai suskirsčiusios finansuojamų verslo sričių į labiau ar mažiau pageidaujamas, kiekvieną verslo įmonę jos vertina atskirai. Skolindamos tik smulkiam ir vidutiniam verslui, unijos taiko santykinai nedideles – iki 7 proc. – metines palūkanas, tačiau daugeliu atvejų turi apribojimų, susijusių su pačia unija. Neretai atsitinka, kad santykinai blogi unijų kapitalo rodikliai neleidžia pasiskolinti pakankamai lėšų ir taip padėti įgyvendinti užsibrėžtus tikslus smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Savininkų skolinti pinigai
Vienas dažniau naudojamų verslo finansavimo šaltinių, be abejo, yra pačių savininkų ir įmonės lėšos. Turintis savo privalumų ir trūkumų, šis skolinimosi būdas priskiriamas prie brangesniųjų. Kaip rodo praktika, investavę į verslo plėtrą akcininkai dažniausiai tikisi gana greitos (per kelerius metus) grąžos, o skolintų pinigų kainą įvertinę metinių palūkanų dydžiu, gausite apie 10–20 proc. Skolinantis iš akcininkų, lėšos dažniausiai gaunamos greičiau ir paprasčiau, lanksčiau bus vertinami įmonės veiklos kriterijai, daugiau dėmesio bus skiriama investicijų grąžai, pačiai verslo idėjai ir jos įgyvendinimo galimybėms.
Rizikingesnes idėjas finansuoja verslo angelai, rizikos kapitalo ir investiciniai fondai
Jei jūsų įmonė nori imtis drąsesnės idėjos, tačiau jai įgyvendinti neturite pakankamų piniginių srautų, bankas paskolos greičiausiai nesuteiks. Lietuvoje jau dažnas verslininkas yra girdėjęs apie verslo angelus, rizikos kapitalo arba investicinius fondus. Skolindami lėšas brangiau nei bankai ar unijos, tokie fondai pirmiausia svarsto pačią verslo idėją. Įvertinę perspektyvą, tokie fondai dažnai finansuoja ir rizikingesnius projektus.
Svarbu žinoti, kad paprastai rizikos kapitalo fondai investuoja į novatoriškas įmones, kuriose įžvelgia ypač spartaus augimo ir plėtros galimybes. Tačiau, kitaip nei skolinantis iš bankų, kur už paskolintas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondui parduodate dalį įmonės akcijų. Vėliau, kai verslas užauga, rizikos kapitalo fondas uždirba iš dividendų arba tiesiog parduoda įmonės akcijas. Svarbu žinoti, kad tokio finansavimo atveju rizikos kapitalo fondas įsigyja nuosavybės teisę į įmonę arba jos dalį.
Faktoringas – apyvartinio kapitalo finansavimas be turto įkeitimo
Efektyvus ir greitas apyvartinio kapitalo finansavimo būdas yra sąskaitų finansavimas, trumpiau vadinamas faktoringu. Ši paslauga leidžia neįkeičiant turto iš karto gauti 80–90 proc. sąskaitos sumos. Faktoringas yra labai lanksti finansavimo priemonė, nes ji tiesiogiai susijusi su pardavimų apimtimi – kuo didesni pardavimai, tuo daugiau gaunama lėšų. Pateikus dokumentus, pardavėjui per kelias dienas išmokamas avansas iki 90 proc. sumos, o pirkėjui atsiskaičius – ir likusioji suma.
Skolinti be užstato yra rizikingiau, todėl natūralu, kad kainuoja brangiau. Skolinantis trumpam (iki 1 metų) laikotarpiui, jūsų įmonei gautos lėšos kainuos apie 1–2 proc. palūkanų per mėnesį.
Taip pat reikia žinoti, kad tokiame sandoryje dalyvauja trys šalys: pardavėjas, pirkėjas ir faktoringo įmonė. Pastaroji įvertina tiek pardavėjo, tiek pirkėjo patikimumą ir pasiūlo atitinkamas finansavimo sąlygas. Apibendrinant, faktoringas aprūpina įmonę stabiliais pinigų srautais reikiamu laiku, „amortizuoja“ grėsmes tais atvejais, kai pirkėjas vėluoja atsiskaityti už prekes.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai dalis sąskaitų pripažįstamos kaip netinkamos finansuoti (dėl pernelyg didelės rizikos), tačiau tokiose situacijose gali praversti kitas finansavimo būdas – verslo paskolos.
Verslo paskolos užpildo nišą, kai neskolina kiti
Kai bankai ar kiti finansuotojai neturi jums pasiūlymo, galima pasinaudoti verslo paskola. Priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos, gali būti pritaikyti patys įvairiausi skolinimo būdai – tiek su užstatu, tiek be jo. Už investicines paskolas galima įsigyti gamybinės įrangos, žemės, transporto, baldų ar kito ilgalaikio turto. Prireikus, verslo paskola gali būti panaudota bankų paskoloms refinansuoti. Tai leidžia įmonėms atlaisvinti dalį bankui įkeisto turto, tačiau ir toliau disponuoti verslui būtinomis lėšomis.
Verslo paskolos gali praversti įsigyjant kitas įmones, taip pat – grąžinant akcininkų suteiktas paskolas. Tarp įmonių, kurių prekyba aktyviausiai vyksta tam tikrais metų laikotarpiais (pvz., mokyklinių prekių, žaislų, naujojo derliaus ir pan.), labai paklausios sezoninės paskolos.
„Tiltinė“ (angl. „bridge loan“) paskola bus naudinga tuomet, kai įmonė vykdo projektą su aiškiu įgyvendinimo terminu. Taip išsprendžiama lėšų trūkumo problema skirtinguose projekto etapuose.
Nedidelėms įmonėms dažnu atveju palankiausia naudotis faktoringo ir verslo paskolų deriniu.
Alternatyvūs finansavimo būdai labiausiai praverčia verslo pradžioje
Apibendrinant reikėtų dar kartą akcentuoti, kad kiekvienos įmonės brandą atspindi jos rodiklių atitikimas bankų reikalavimams. Jei jūsų verslas dar tik kuriamas ar auga, naudinga išmanyti verslo finansavimo įvairovę.