Lietuvos bankas dėl didelio neapibrėžtumo skaičiuoja kelis skirtingus scenarijus, kada dėl karantino Lietuvos ūkis šiemet trauktųsi nuo 3,4 iki 20,8 proc. Labiausiai tikėtinu laikomas U formos nuosmukis, kada mūsų ekonomikos apimtys mažėtų apie 11,4 proc. Šie scenarijai remiasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio ir vidaus paklausa bei ekonomine raida. O ši tiesiogiai susijusi su taikomais suvaržymais, kurių įtaką būtų galima sumažinti kuo labiau skaitmenizuojantis.
Po karantino, suvaldžius viruso plitimą, kurį laiką tikriausiai tikėtini verslo ir viešo gyvenimo ribojimai, kaip kad dabar yra Azijoje: į parduotuves ar įstaigas leidžiamas tik ribotas kiekis žmonių, ribojami masiniai susibūrimai, restoranuose padidinti atstumai tarp staliukų. O ir patiems gyventojams prireiks laiko grįžti prie senų įpročių.
Be to, Kinijoje jaučiama antra poveikio banga ekonomikai. Pirmoji buvo uždarius gamyklas dėl viruso poveikio, antroji juntama dėl atšaukiamų užsakymų iš Europos ir JAV, kurios pačios įvedė karantiną. Vadinasi, grįžti į mums įprastą gyvenimą galimai užtruks iki vasaros ar ilgiau.
Todėl per tuos kelis, o gal ir daugiau, karantino mėnesius Lietuvoje, norėdami išlaikyti kuo daugiau darbo vietų ir ekonomikos apsukų turime kuo daugiau verslo ir valdžios procesų paruošti nuotoliniam darbui ir perkelti į internetą. Sutvarkyti juos taip, kad užsidarymas namuose turėtų mažiausią įmanomą įtaką ekonomikai ir mūsų visų pajamoms bei valstybės finansams.
Visos valstybės institucijos, susijusios su statyba, nekilnojamojo turto plėtra, šiandien yra tiesiogiai paveiktos karantino, nors gana nesunkiai būtų galima jų darbą perkelti į skaitmeninę erdvę.
Štai šiandien, taikydami būtinas apsaugos priemones, dirba dauguma šalies notarų. Teisingumo ministerija siūlo, kad nuo rudens turėtų įsigalioti įstatymas, kuris sandorių tvirtinimą perkeltų į elektroninę erdvę. Tai smarkiai supaprastintų ir paspartintų, o galbūt ir atpigintų procesus. Idealu, jeigu įstatymas įsigaliotų kuo anksčiau.
Į Registrų centrą NT vystytojui dar tenka užsukti karantino metu, bet privačiam asmeniui visomis procedūromis gali pasirūpinti notaras. Jau šiandien Registrų centre elektroninėmis priemonėmis galima tvirtinti ir įgaliojimus.
Vilniaus miesto savivaldybėje karantino metu tik nuotoliniu būdu svarstomi statinių projektai. Dabar svarstomas Statybų techninio reglamento pakeitimas, numatantis procedūras, kad toks nuotolinis viešinimas galėtų būti taikomas kuo plačiau. Teigiamas papildomas efektas - tinkamai veikianti sistema, pasitelkiant svarstymų įrašus ir skaitmeninius dokumentus, užtikrintų didesnį skaidrumą ir įtrauktį. Tam reikia užtikrinti galimybes prisijungti ir dalyvauti visiems norintiems tai daryti.
Svarstoma galimybė leisti statinių pridavimą iš dalies vykdyti nuotoliniu būdu - pasitelkiant aukštos raiškos videotransliacijos galimybę, ribojant žmonių skaičių priduodamame pastate ir laikantis visų apsaugos ir atsargumo priemonių.
Atskiroms institucijoms, kaip kad Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos ar Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos reikia sudaryti tinkamas technines galimybes darbuotis nuotoliniu būdu, nes toks staigus pokytis, akivaizdu, institucijas užklupo nepasiruošusiais.
Apibendrinant, – šiandien norint įsigyti, parduoti ar keisti būstą dalis procesų jau pilnai vykdomi elektroninėmis priemonėmis. Išsirinkti ir apžiūrėti, pasirašyti preliminarią pirkimo, rezervacijos sutartį (iki tam tikrų verčių) galima skaitmeninių technologijų pagalba. Norisi palinkėti, kad ir būsto finansavimo procesai judėtų link visiško skaitmeninimo. Galutinai skaitmenizuoti procesus, nenorėdami stabdyti ekonomikos, turėtume per artimiausią mėnesį – tebūnie šis balandis jau laisvės nuo popierių ir susibūrimų startas!
Pabaigai – kai kurie Lietuvos ūkininkai per dvi karantino savaites perkėlė savo prekybą į elektronines parduotuves. Labiau skaitmenizuotos organizacijos ir verslai gali tą padaryti dar greičiau. Tempas keliantis į internetą lems ir mūsų ekonomikos lėtėjimo trukmės ir gylio amortizavimą.