Obligacijas kaip investicinę priemonę šiuo atveju pabrėžti norisi ne šiaip sau. Būtent obligacijų rinka yra vienas iš svarbiausių rodiklių, leidžiančių žybtelėti Baltijos šalių vertybinių popierių biržai.
Frankfurto vertybinių popierių biržoje įmonių obligacijos dabar siūlomos su vidutiniu 6,5–9 proc. metiniu pajamingumu, o Londono vertybinių popierių biržoje įmonių obligacijų pajamingumas vidutiniškai siekia 5–6 proc.
Tuo tarpu Baltijos vertybinių popierių biržoje kai kurių įmonių obligacijos dabar siūlomos net su 10–13 proc. metiniu pajamingumu.
Tad įsivaizduokite, jei žmogus ar įmonė investuoja 5000 eurų į obligacijas, siūlomas Frankfurto ar Londono vertybinių popierių biržoje, tuomet per metus, priklausomai nuo vertybinių popierių biržos, gali uždirbti iki 400–500 eurų. Kai tuo tarpu Baltijos vertybinių popierių biržoje būtų galima užsigarantuoti maždaug 700 eurų metinį pelną.
Tiesa, norint sėkmingai investuoti reikia nepamiršti, kad būtina žvalgytis ne tik į palūkanas. Visų pirma, verta kruopščiai išanalizuoti įmonę, kurios obligacijų norima įsigyti. Verta atkreipti dėmesį į įmonės veiklos rezultatus per pastaruosius penkerius metus, jos vadovybės požiūrį, balansą, produktų portfelį ir ateities planus. Juk investuojama ne į ką kitą, kaip į pačią įmonę.
Verta patikrinti ir istorinį bendrovės pėdsaką – ar ji visada įvykdė įsipareigojimus, susijusius su kokiais nors investiciniais produktais.
Jokiu būdu nesakau, kad Baltijos šalys bando konkuruoti, vejasi ir jau netrukus susilygins su didžiausiomis Europos ar pasaulio akcijų biržomis. Tai netgi būtų nelogiška, kadangi, pavyzdžiui, vidutiniškai vienos įmonių obligacijų emisijos apimtis Frankfurte yra 10 kartų didesnė nei Baltijos šalyse.
Baltijos šalyse įmonės dažnai išleidžia 4–6 mln. eurų vertės obligacijas, o Frankfurte paprastai pradedama nuo 50 mln. eurų. Tiesa, verta paminėti, kad tam tikrais atvejais ir Baltijos šalyse pasitaiko kur kas didesnės vertės obligacijų. Štai, pavyzdžiui, neseniai paskelbtas viešas obligacijų siūlymas su fiksuota 13 proc. metine palūkanų norma, kurio bendra nominali vertė (emisijos dydis) – iki 75 mln. eurų.
Bet kokiu atveju, stebint skirtingas akcijų biržas kyla klausimas: kodėl nediferencijavus savo investicijų interesų lauko ir neskyrus daugiau dėmesio Baltijos šalių vertybinių popierių biržai? Užuot koncentravusis tik į didžiąsias vertybinių popierių biržas.
Ypač dabar, kai žinoma, kad 2018 m. į Baltijos biržos sąrašus buvo įtrauktos 32 įmonių obligacijos. Tuo tarpu 2021 m. – 49, o 2023 m. – jau 68. Per penkerius metus į sąrašą įtrauktų įmonių obligacijų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Investavimas nėra mokslas, bet akivaizdu, kad sėkmę jame gali atnešti tik geros galimybės žinoti bei iš to kylantys tinkami pasirinkimai.
Pažvelkime plačiau – juk norint sulaukti finansinės sėkmės investicijų pasaulyje, svarbiausia yra pasirinkti tinkamas investavimo priemones ir jas išdėlioti savo portfelyje.