Dabartinė padėtis
OMX Baltijos indeksas per pastaruosius penkerius metus augo kartu su viso pasaulio akcijų rinkomis, atkartodamas tokių pagrindinių indeksų, kaip S&P 500, dinamiką. Tačiau nuo praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio, kurį daugiausia paskatino dirbtinio intelekto technologijų sukeltas bumas JAV, S&P 500 indeksas pradėjo sparčiai augti, tuo tarpu OMX Baltijos indekso trajektorija nesikeitė.
Mano nuomone, lėtesnį Baltijos rinkos tempą galima aiškinti keliais veiksniais. Geopolitinė įtampa regione, Baltijos valstybėse ypač iš arti jaučiamas karas Ukrainoje, lėmė padidėjusį investuotojų atsargumą ir konservatyvesnį požiūrį, tad daugelis nusprendė diversifikuoti riziką skirtingose geografinėse vietovėse.
OMX Baltijos šalių indekso sektorinė sudėtis taip pat turi įtakos jo augimo dinamikai. Pavyzdžiui, S&P 500 yra stipriai orientuotas į technologijų, sveikatos priežiūros ir finansų sektorius, o Baltijos šalių rinkoje dominuoja komunalinių paslaugų, finansų įstaigų ir vartotojų sektoriaus įmonės. Tai, kad nėra reikšmingai atstovaujami technologijų ir sveikatos priežiūros sektoriai, riboja rinkos augimo potencialą, nes šios pramonės šakos dažniausiai skatina inovacijas ir kuria didelės pridėtinės vertės paslaugas.
Be to, Baltijos šalyse veikia daugiausia į vietos rinkas orientuotos įmonės, beveik neturinčios globalių ambicijų, o tai iš esmės riboja augimo potencialą. Dauguma į biržos prekybos sąrašus įtrauktų bendrovių aptarnauja mažas Baltijos šalių rinkas, orientuojasi į vietos klientus ir remiasi vietiniu kapitalu.
Kas galėtų būti augimo katalizatoriai?
Nepaisant iššūkių, Baltijos šalių vertybinių popierių rinka turi neišnaudoto augimo potencialo. Dabartinės rinkos sąlygos suteikia unikalią galimybę vertės ieškantiems investuotojams. Žemas kainos ir pelno santykis, kuris yra apie 8,4, palyginti su S&P 500 23,9, OMX Helsinkio 12,6, Vokietijos DAX 13,5 ir OMX Stokholmo 13,6, rodo, kad Baltijos šalių bendrovės investuotojams gali pasiūlyti realią vertę. Nepaisant to, kad Baltijos šalių kompanijų vertės augimas buvo menkas, įmonės labai dosniai moka dividendus, o bendras rinkos kainos ir pelno santykis yra labai patrauklus. Tai reiškia, kad iš esmės nėra reikšmingų problemų dėl rinkoje kotiruojamų bendrovių veiklos rezultatų.
Norint išnaudoti šį potencialą, reikia atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių veiksnių. Visų pirma, Baltijos rinkoje reikia platesnio investavimo galimybių spektro. Padidinus listinguojamų įmonių skaičių, ypač sektoriuose, pasižyminčiuose dideliu inovacijų bei pasauliniu potencialu, pavyzdžiui, finansų, technologijų ir sveikatos priežiūros srityse, būtų galima pritraukti daugiau investuotojų ir paskatinti rinkos augimą. Gyvybinga Baltijos šalių technologijų ekosistema suteikia pagrindą augimui, tačiau tai, kad šio sektoriaus įmonių nėra akcijų rinkoje, stabdo pažangą. Skatinant tokias įmones, ypač iš „madingų“ pramonės šakų, eiti į biržą ir dalyvauti kapitalo rinkoje, į akcijų rinką būtų įlieta naujos energijos, pritraukiant tiek mažmeninius, tiek institucinius investuotojus, taip padidinant bendrą indekso likvidumą.
Atsinaujinančios energijos sektorius taip pat suteikia Baltijos valstybėms dideles augimo galimybes. Atsižvelgiant į jo strateginę svarbą ES lygmeniu, tai dera su regiono stiprybėmis ir siūlo didelį rinkos plėtros potencialą. Numatomas Latvijos valstybinių įmonių atėjimas į akcijų rinką taip pat galėtų paskatinti teigiamą dinamiką ir padidinti investuotojų susidomėjimą.
Taip pat labai svarbu, kad kapitalo rinkos dalyviai, reguliuotojai bei švietimo institucijos suvienytų jėgas ir sistemingai skatintų finansinį raštingumą. Baltijos šalyse finansinis raštingumas vis dar yra vidutinio lygio – daugeliui žmonių trūksta žinių, kaip tinkamai tvarkyti savo finansus. Didelė dalis gyventojų vis dar nežino apie kapitalo rinkos priemones, kuriomis galima pasinaudoti kuriant savo finansinę gerovę. Suteikdami žmonėms įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, galime paskatinti aktyvesnį dalyvavimą kapitalo rinkoje. Kuomet daugiau žmonių pradės investuoti, kapitalo rinka augs, o tai galiausiai lems didesnę visuomenės gerovę ir viso regiono ekonominį vystymąsi.
Taip pat esu įsitikinęs, kad pačios įmonės turi kur tobulėti verslo valdymo ir skaidrumo srityse. Mano nuomone, įmonės visada turėtų būti sąžiningos ir atviros su savo investuotojais, o ne stengtis rožinėmis spalvomis nupiešti augimo prognozes ir vėliau jų visiškai neatitikti. Galiausiai, abipusis pasitikėjimas yra labai svarbus kuriant stiprią investuotojų aplinką.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Baltijos šalių įmonės yra daug arčiau savo investuotojų. Turime biurus ir žmones čia – Rygoje, Vilniuje, Taline bei kituose netoliese esančiuose miestuose. Paprastam investuotojui daug didesnė tikimybė akis į akį susitikti su didelės Baltijos įmonės vadovais nei, pavyzdžiui, su Elonu Musku. Be to, investuotojui daug lengviau suprasti verslą ir jo logiką, jei jis veikia toje pačioje ekonominėje realybėje kaip ir pats investuotojas. Todėl šis artumas yra veiksnys, į kurį taip pat rekomenduočiau investuotojams atsižvelgti.
Baigiamosios pastabos
Pastaruoju metu pasigirdo informacijos apie kai kurių įmonių planus pasinaudoti Baltijos šalių kapitalo rinkos galimybėmis per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Viena iš jų – „Eleving Group“, kuri šiuo metu svarsto tokį žingsnį. Mūsų atveju tai galėtų tapti vienu didžiausių privačios įmonės IPO Baltijos šalyse per pastaruosius kelerius metus. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje, t.y. per artimiausius ketvirčius, Baltijos šalių akcijų rinkoje į biržos sąrašus bus įtrauktos kelios didelės ir vidutinės įmonės. Ypač daug vilčių sieju su mūsų Fintech sektoriumi, kuriame netrūksta pelningų ir į globalų mastą orientuotų įmonių, galinčių ne tik pasiūlyti naujų investavimo galimybių vietos investuotojams, bet ir pritraukti išorės kapitalą į mūsų ekonomiką.