Elektromobilių paklausa didėja dėl Vyriausybės politikos, atsižvelgiant į klimato kaitą. Kitas elektromobilio privalumas – mažesnis įšilimas, mažesnė vibracija ir mažiau triukšmo automobilio salone. Lietuvoje už elektromobilio pirkimą skiriama valstybės dotacija iki 4 tūkst. eurų ir vis daugiau įmonių svarsto apie elektromobilių naudojimą. Tačiau kyla klausimai: ar tai nėra prabanga, ar greitai atsipirks investicijos, kaip pripažinti suvartotą elektrą sąnaudomis, kaip visa tai atspindima buhalterinėje ir mokestinėje apskaitoje?
Elektromobilių nuvažiuotas atstumas ir maršrutas lengvai nustatomi GPS sekimo sistemomis ir tai gali matyti ne tik įmonės vadovas, bet ir valstybės kontrolieriai. Todėl nelieka poreikio pildyti kelionės lapus, siekiant atskirti išlaidas įmonės veiklai ir darbuotojo pajamas natūra.
Energijos suvartojimo normų nustatymas
Visgi aktualus aspektas, jog reikia nustatyti, kiek įkrauta elektros bei kiek jos suvartota. Kaip ir tradicinių transporto priemonių, energijos poreikis priklauso nuo variklio. Pavyzdžiui „Volkswagen“ markės automobilių varikliai gali būti 58 arba 77 kWh. Elektromobilis vidutiniškai naudoja 14,8 kwh 100 kilometrų. Taigi, automobilis su vienu įkrovimu gali nuvažiuoti iki 400 kilometrų. Tai neblogas sprendimas, žvelgiant į atstumus Lietuvoje.
Kadangi suvartota energija į sąnaudas nurašoma pagal faktinį sunaudojimą, todėl normos nustatomos tik kontrolei ir turi būti koreguojamos pagal aplinkybes – kaip dažnai sustojama, ilgi atstumai, miško keliai, statybvietės. Skirtingai nuo transporto, naudojančio degalus, dažni sustojimai taupo energiją, o ilgas atstumas reikalauja daugiau energijos. Todėl, nustatant normas įmonėje, elektromobilio gamintojo nurodyta norma turi būti koreguojama pagal įmonės veiklos specifiką ir važiavimo teritoriją, t.y. atliekant bandomąjį važiavimą.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažįsta neleidžiamais atskaitymais tik įmonės veiklai nereikalingas išlaidas. Leidžiamais atskaitymais pripažįstama viskas, kas įrodoma kaip būtina veiklai ir yra dokumentuota. Energijos ir kitų būtinų išlaidų elektromobiliui dokumentus išrašo tiekėjai, o vidinį sunaudojimą tvirtina pati įmonė vidiniu dokumentu, kurio formą nustato vadovas. Svarbu nepamiršti – jei energija suvartota ne veiklai vykdyti, ją galima pripažinti reprezentacija, o jeigu nustatoma konkretaus darbuotojo gauta nauda, tuomet tai dovana darbuotojui arba pajamos natūra.
Elektromobilių įkrovimas
Įkrauti galima įkrovimo punktuose, įmonės įkrovimo stotelėje ir darbuotojo namuose.
Įmonė gali pati įsigyti įkrovimo stotelę ir pritvirtinti ją savo teritorijoje. Priklausomai nuo stotelės galingumo, įkrovimas gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų. Specializuotos įkrovimo stotelės parduodamos automobilių salonuose ir specializuotose įmonėse, taip pat siūloma jų priežiūra ir aptarnavimas. Pati įkrovimo stotelė kainuoja apie 700 eurų ir laikoma ūkinių inventoriumi, o sąnaudos patenka į leidžiamus atskaitymus.
Galimas įkrovimas ir darbuotojo namuose. Pagal Darbo kodekso nuostatas, darbuotojo asmeninės išlaidos įmonės naudai turi būti kompensuojamos. Nustatyti, kiek kilovatų darbuotojas perdavė įmonei, galima pagal įmonės nustatytus normatyvus ir parengtą tvarką. Elektromobilio įkrovimas iš standartinio elektros lizdo trunka kur kas ilgiau. Todėl toks įkrovimas atliekamas išskirtiniais atvejais.
Už sunaudotą elektrą įkrovimui biure ar namuose atsiskaitoma po mėnesio.
Kitos išlaidos
Dar vienas svarbus apskaitos klausimas – kitos išlaidos elektromobilių išlaikymui ir priežiūrai. Elektromobiliai nėra kaip tradicinė transporto priemonė, kai daug kas skaičiuojama pagal nuvažiuotą ridą. Todėl kapitalinio remonto ar dažno poreikio keisti automobilį nėra. Brangesnis automobilis tarnaus ilgesnį laikotarpį ir didesnės investicijos nereiškia, kad tai yra tiesiog prabangios transporto priemonės.
Kiekviena įmonė, prieš naudodama turtą, veikloje privalo aprašyti naudojimo procesą vidiniame norminiame akte. Vidiniame norminiame akte turėtų būti nurodoma:
• Būtinumas naudoti transporto priemonė veikloje;
• Elektros sunaudojimo normos pagal turimus elektromobilius, normų koregavimo kriterijai ir jų dydžiai;
• Elektromobilių priežiūros ir eksploatacijos būtinos išlaidos;
• Elektromobilių draudimai;
• Transporto priemonės priskyrimas darbuotojams;
• Elektromobilių įkrovimo taisyklės;
• Suvartotos energijos aktų forma ir sudarymo principai;
• Elektromobilių techninės priežiūros subjektas;
• Reprezentacijos, dovanų, pajamų natūra pripažinimo taisyklės iš elektromobilių naudojimo.