Prie švietimo pagalbos specialistų priskiriami ir mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose bei švietimo pagalbos tarnybose dirbantys psichologų asistentai, psichologai, judesio korekcijos specialistai, socialiniai ir specialieji pedagogai, logopedai, surdopedagogai bei tiflopedagogai.
Tokiems darbuotojams nustatytas sutrumpintas darbo laikas, nes jų darbo pobūdis yra susijęs su padidėjusia protine, emocine įtampa. Dažnai kyla klausimas, kiek maksimaliai tokie specialistai turėtų dirbti per darbo savaitę. Darbo kodekse specialių apribojimų nėra, nustatoma tik tai, kad maksimalus darbo laikas per savaitę kartu su viršvalandžiais yra 48 valandos, dirbant dviejuose darbuose – 60 valandų, o dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 valandos per savaitę.
Pedagogų darbo laikas yra dalijamas į kontaktines ir nekontaktines valandas. Prie kontaktinių valandų priskiriamas ne tik dėstymas, bet ir mokinių bei kitų pedagogų konsultavimo laikas, o prie nekontaktinių valandų – pasiruošimas darbui, bendravimas su administracija, kvalifikacijos kėlimas, bendravimas su mokinių atstovais ir kitais specialistais. Dažnai niekaip nėra apribojamas bendravimo su mokinių atstovais laikas, o kvalifikacijos kėlimo laiką nustato mokymų organizatoriai.
Papildomas darbas ar viršvalandžiai
Darbo inspekcijos nuomone, nėra jokių apribojimų pedagogui dirbti daugiau nei 60 valandų per savaitę, jei yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo krūvio padidinimo ar kitos darbo funkcijos atlikimo. Taip pat, gali būti numatomas darbo funkcijos apmokėjimas padidinta apimtimi.
Tačiau tai turėtų būti išimtiniai atvejai, o ne taisyklė. Papildomas darbas apmokamas papildomai ir nėra laikomas viršvalandiniu. Tačiau jei darbdavys duoda vienkartinį nurodymą dirbti ilgiau, toks darbas turėtų būti viršvalandinis.
Pedagogams dažnai tenka pavaduoti kitą kolegą. Jei pavadavimas nėra įforminamas kaip papildomas darbas, arba jei darbo grafikas keičiamas pavėluotai, toks pavadavimas yra nukrypimas nuo normalaus darbo laiko ir turi būti apmokamas taikant padidintą tarifą.
Darbo grafiko keitimas pavėluotai yra, kai, pavyzdžiui, taikoma suminė darbo laiko apskaita ir apie grafiko keitimą reikia darbuotojui pranešti prieš jo dvi darbo dienas. Darbo laiko normos dalis, atliekama nuotoliniu būdu, darbo grafike gali būti nenurodoma, ji apskaičiuojama darbdavio nustatyta tvarka.
Naujos funkcijos dėl pedagogų karjeros modelio įgyvendinimo
Lietuvoje numatoma reforma dėl pedagogų karjeros modelio įvedimo. Planuojama susieti pedagogo darbo užmokestį su kompetencijų augimu ir tikrinti mokytojų kompetencijas kas penkerius metus.
Įgyvendinant reformos tikslus, pedagogams teks ruošti įvairias ataskaitas analizei, diskusijoms, kelti kvalifikacijas įvairiose srityse, dalyvauti diegiant naujausias mokymo(si) priemones ir technologijas, kuriant naujausias ugdymo metodikas.
Visas šis laikas turėtų būti skaičiuojamas iš bendros darbo laiko normos. Tačiau mažinti tvarkaraštinio laiko arba kontaktinių valandų negalima. Todėl lieka tik galimybė perskirstyti likusias nekontaktines valandas arba tartis dėl papildomo darbo ar viršvalandžių. Vėlgi, lieka maksimalaus darbo laiko apribojimas per dieną – ne daugiau nei 12 valandų.
Dėl naujovių nuo 2023 metų pradžios, kai bus nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, švietimo įstaigų vadovams svarbu pradėti galvoti apie labiau sutrumpintą darbo laiko apskaitą.
Kas dirbs likusias 4 valandas? Ar tai bus kitiems darbuotojams papildomas darbas, ar bus kviečiami nauji darbuotojai? Aišku, kad reikės planuoti didesnį darbo užmokesčio fondą, nes trumpinant darbo laiko normą, atlyginimas negali būti proporcingai mažinamas.