Viešojo sektoriaus viešųjų įstaigų vadovams atlyginimas nustatomas pagal 2010 m. gegužės 26 d. LRV nutarimą Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“ ir nepriklauso nuo įstaigos finansinio rezultato.
Vadovo priėmimas ir darbo laikas
Vadovas priimamas į pareigas, atleidžiamas iš jų, nustatomas atlygis ir kiti klausimai sprendžiami konkurso būdu. Kiekvienas kontroliuojantis subjektas savo pavaldžių įstaigų vadovams nustato ne tik pareiginį atlyginimą, bet ir darbo laiko normą, vietą, pradžią ir terminą, bet ir kitas papildomas sąlygas, kurios yra būtinos būtent šioje grandyje. Tokiu būdu bandoma išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, tam tikrų vadovo darbo sutarties punktų pripažinimą viršijančiais jo įgaliojimus arba net neteisėtais.
Vadovas, kaip ir visi kiti darbuotojai, darbo užmokestį gauna už išdirbtą laiką. Tačiau vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Jis negali būti visada pasiekiamas darbo klausimais, todėl privalo organizuoti įstaigos darbą taip, kad viešosios funkcijos būtų vykdomos nuolat, perduodamas dalį funkcijų kitiems darbuotojams ir užtikrindamas veiklos kontrolę. Todėl vadovo teisė į nedarbingumo laikotarpį, laikas skirtas vaikams, medicinines apžiūras, įvairių rūšių atostogas bet kokiu atveju negali būti apribotas.
Dažniausios problemos – darbas projekte, atostogos ir komandiruotės
Yra įvairių aspektų, susijusių su viešųjų įstaigų vadovų santykių ypatumais viešajame sektoriuje. Be vadovo priėmimo į pareigas, darbo laiko, užmokesčio bei kitų išmokų, yra keletas problematiškų dalykų, nepaisant to, kad viskas yra oficialiai nurodyta.
Pavyzdžiui, vadovo komandiruotės – jį į komandiruotę siunčia kontroliuojantis subjektas. Pastarasis nustato ir komandiruotės tikslą, ir trukmę. Vadovas negali savavališkai keisti nustatytos tvarkos ir viršyti įgaliojimų.
Taip pat problematiška sritis – vadovo darbas projekte. Neatsižvelgiant į tai, ar yra paskirtas projekto vadovas, ar nėra – įstaigos vadovas visuomet yra projekto vadovas, nors ne visada gauna už tai atlygį iš projekto lėšų. Pats sau vadovas negali įrašyti į darbo sutartį papildomo darbo projekte, kaip ir bet kokio kito papildomo darbo. Taigi jis kaip ir dirba nemokamai.
Galiausiai vadovo atostogos. Žinoma, viešosios įstaigos vadovas turi teisę į visų rūšių atostogas. Tačiau įstaigoje turi būti numatyta tvarka, kas ir kokias funkcijas atliks, kol vadovo nebus. Kontroliuojantis subjektas išleidžia vadovą atostogų ir paskiria vadovą pavaduojantį asmenį konkrečiam laikotarpiui. Gali kilti problemų, jei dalininkas šio klausimo spręsti nesiima. Tokiu atveju nėra kam perduoti darbų, o valstybės funkcijų vykdymas negali nutrūkti.
Jei vadovas yra profesinės sąjungos narys, tai pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį jam nustatomos dvi papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos. Jos turi būti išnaudojamos kalendoriniais metais, kitu atveju jis praranda teisę į šias atostogų dienas. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos pridedamos neatsižvelgiant į tai, kad profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Svarbu numatyti ir reglamentuoti
Susiklosčiusioje situacijoje viešųjų įstaigų vadovai turėtų iš anksto numatyti ir kreiptis į kontroliuojantį subjektą dėl savo darbo santykių vykdymo.
Dėl baimės, kad vadovai nesupainiotų viešųjų ir privačių interesų ir jais nepiktnaudžiautų, yra taikoma padidinta kontrolė, o tai neleidžia efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų. Todėl turėtų būti peržiūrėti norminiai aktai, reglamentuojantys įstaigų vadovų darbo santykius.