Kaip sekasi stambiesiems verslams?
Dirbdami su stambiosiomis verslo įmonėmis, galime apibendrinti ir palyginti, kaip joms sekėsi per abu karantinus. Pavyzdžiui, didmeninės prekybos įmonės pasižymi itin greita verslo dinamika: importuoja prekes iš užsienio ir parduoda jas mažmeninės prekybos tinklams ar kitiems smulkesniems mažmenininkams. Pastarųjų veikla buvo apribota dėl karantino aplinkybių tiek pavasarį, tiek ir dabar. Tad būtent dėl savo veiklos specifikos didmenininkai karantino įtaką pajunta itin greitai.
Kita vertus, gana didelė dalis prekių yra importuojama iš Azijos, kur pandemijos banga praėjo anksčiau, tad didesni prekybininkai, diversifikavę veiklos rinkas, gali lengiau suvaldyti mažėjančius pardavimų srautus.
Gamybinėse įmonėse procesai vyksta kiek kitaip – žinoma, karantinas turi įtakos ir joms, tačiau dėl ilgesnio verslo ciklo, apimančio žaliavų pirkimą, produkcijos gamybą ir tęstinius susitarimus su klientais, ji pajuntama kiek lėčiau. Per pirmąjį karantiną šalies gamybininkai kiek stabtelėjo, tačiau šiuo metu didelė jų dalis jau yra įgavę didesnį pagreitį ir veiklą gana sėkmingai tęsia toliau.
Dar vienas sektorius, kuris sureagavo į situacijos pablogėjimą pavasarį, – logistikos įmonės. Vienu metu staigiai sustojus Vakarų Europos šalyse veikiantiems fabrikams ir užsidarius sienoms, jos susidūrė su didžiuliu veiklos apimčių kritimu. Ypač griežti veiklos apribojimai tuo metu buvo pritaikyti Prancūzijoje, Belgijoje bei dar keliose mažesnėse valstybėse. Tačiau dabar situacija šiame verslo sektoriuje kitokia – sienos liko atviros, kompanijos prisitaikė prie pakitusios situacijos, atrado saugiai, stabiliai ir rezultatyviai dirbti leidžiančius sprendimus.
Tiesa, sunkumus dėl susidariusios situacijos vis dar sprendžia daugybė kitų verslo sektorių, kurie šiuo metu vykdyti veiklos negali visai. Tarp jų, pavyzdžiui, paslaugų sektorius, kuris išgyena sunkmetį ir būtent šiuo metu tikisi greitos valstybės paramos.
Kokia parama pasiteisino ir ko tikimasi toliau?
Taigi, tiek pirmasis karantinas, tiek ir dabartinė situacija parodė, kad priemonės, kurių siekdama padėti verslui ėmėsi valstybė, yra reikalingos ir svarbios. Tiek smulkiajam ar vidutiniam, tiek ir stambiajam verslui itin aktuali galimybė atidėti mokesčių mokėjimą (kitaip tariant gauti mokestinę paskolą) – įmonės tuo aktyviai naudojosi. Taip pat – bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kartu privačiais skolintojais siūlomos priemonės, kurios įliejo į verslą papildomo kapitalo, leidusio įmonėms išlaikyti reikiamą likvidumo lygį.
Viena iš jų – „Portfelinės garantijos paskoloms 2“, iki praėjusių metų pabaigos šia priemone galėjo pasinaudoti tiek smulkiosios ir vidutinės, tiek ir stambiosios įmonės, patyrusios sunkumų dėl Covid-19 protrūkio. Jos turėjo atitikti bent vieną iš šių sąlygų: apyvarta sumažėjo bent 30 proc., generuojami finansiniai srautai tapo nepakankami turimiems įsipareigojimams dengti arba skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmė tapo mažesnė nei 1. Kiekviena į „Portfelinės garantijos paskoloms 2” priemonės portfelį įtraukta paskola ar lizingo sandoris buvo garantuojamas 80 proc. garantijos dydžiu. Įgyvendinant šią priemonę, itin aktyviai prisidėjo mažesnieji bankai, maksimaliai išnaudoję ir net kreipęsi į INVEGA dėl papildomų limitų suteikimo.
Bendraujant su verslo vadovais teka išgirsti nuomonę, kad tokios su Covid-19 pandemijos pasekmių valdymų susijusios priemonės turėtų būti pratęstos – juk prasidėjus naujiems metams pandemija niekur nedingo. Tad iš naujosios vyriausybės bei jos kuruojamų verslo paramos įstaigų tikimasi, kad pagalbos nukentėjusiam verslui intensyvumas bus išlaikytas ar net padidintas.
Kaip planuoti finansus gavus valstybės paramą?
Tiesa, verslo įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimas – kompleksinis procesas. Tad pasinaudojus galimybe ir užsitikrinus pagalbos priemones, reikėtų išlikti nuosekliems ir toliau atidžiai bei atsakingai planuoti verslo finansius srautus.
Pavyzdžiui, atidėjus mokesčių mokėjimą gali atrodyti, kad situacija gerokai palengvėjo ir įmonė turi kur kas laisvesnį apyvartinių lėšų srautą. Tačiau siekiant išvengti rizikų, svarbu tinkamai įvertinti, kiek lėšų įmonė skolinga, kada ir iš ko jas reikės grąžinti. Planuojant naujas investicijas, reikėtų turėti aiškų planą, iš kokių lėšų projektas bus įgyvendinamas ir kaip pavyks atliktas investicijas aptarnauti praėjus pademijai.