Per pastarąjį penkmetį valstybės valdomų įmonių sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau didžioji dalis šio pokyčio įvyko dėl urėdijų sujungimo. Kaip atrodo šis Lietuvos VVĮ portfelis? Lietuva vis dar valdo keletą labai specifinių įmonių, kurių veiklą vargu ar galima pavadinti strategine ar tokia, kurios negalėtų imtis privatus kapitalas. Pavyzdžiui, vienos iš įmonių pagrindinė funkcija yra veislinių kiaulių produktyvumo kontrolė, kita teikia apgyvendinimo bei reabilitacinio ir komercinio gydymo paslaugas.
Nemaža dalis VVĮ atlieka strategines funkcijas, pavyzdžiui, užtikrina elektros energijos tiekimą, kurias ne visada gali atlikti vien privataus sektoriaus atstovai. Kai kurių VVĮ pagrindinis tikslas nėra ir negali būti uždirbti kuo didesnį pelną – turbūt niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, indėlių ir investicijų draudimo veikla ar kelių transporto priemonių registrų duomenų tvarkymu užsiimanti valstybinė įmonė uždirbtų kuo didesnį pelną. Tačiau visi tikisi, kad net ir pelno nesiekiančios įmonės veiks skaidriai ir efektyviai bei neeikvos valstybės išteklių.
Vis tik daugelis valstybės valdomų energetikos, susiekimo bei kitų sektorių įmonių veikia rinkos sąlygomis, kartais konkuruoja su privataus sektoriaus įmonėmis ir uždirba pelną. Per šiuos metus valstybė suplanavusi, kad VVĮ indėlis į biudžetą dividendų ir pelno mokesčių sieks 192 milijonus eurų. Deja, kitų metų biudžeto projekte ambicijos ir planai jau šiek tiek kuklesni – 166 mln. eurų. Ar tokie beveik 10 milijardų turtą valdančių ir 5,3 milijardo eurų nuosavo kapitalo turinčių VVĮ rezultatai yra patenkinami?
Pernai Lietuvos VVĮ nuosavo kapitalo grąža siekė 2,1 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį ji sumažėjo iki 1,7 procento. Palyginimui, Švedija valdo 47 VVĮ, ir kiekviena iš jų turi labai konkretų tikslą, kokią nuosavo kapitalo grąžą turi uždirbti – ji svyruoja nuo 6 iki 16 procentų. Jei Lietuvos VVĮ portfelio nuosavo kapitalo grąža siektų 6 proc., per metus jos uždirbtų 318 mln. eurų pelno. Tai reiškia, kad visus kitų metų planus ir pažadus didinti NPD, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, vaiko pinigus, krašto apsaugos finansavimą ir senatvės pensijas būtų galima įgyvendinti visai nedidinant jokių mokesčių.
Kaip padidinti Lietuvos VVĮ skaidrumą, valdymo efektyvumą, o taip pat į biudžetą atnešamas pajamas? Svarbiausia – nuo politinio ciklo, valdančiosios daugumos ir pavienių politikų norų nepriklausoma valdyba ir vadovai, galintys formuoti ir įgyvendinti ilgalaikę įmonės strategą. Situacija, kuomet profesionalios samdomos valdybos parengta strategija ir veiklos planai nubraukiami vieno politiko rankos mostu, nėra gerosios praktikos pavyzdys.
Veiklos skaidrumui ir efektyvumui labai padeda įmonės akcijų listingavimas – įtraukimas į akcijų prekybos sąrašą. Tai pritraukia akylas investuotojų ir analitikų akis, kurios gali laiku pastebėti neatsakingus veiksmus ar galimai žalingą politikų kišimąsi į įmonės veiklą. Akcijos kainos pokyčiai, investuotojų bei visuomenės dėmesys priverčia pasitempti ir disciplinuoja.
Deja, šiuo metu iš 54 VVĮ tik penkios yra įtrauktos į „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų prekybos sąrašą, ir tik labai maža dalis šių penkių įmonių akcijų dalis yra laisvai prekiaujamos ir prieinamos investuotojams. Šią savaitę sužinojome, kad didžiausias dvi iš jų – AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Ignitis gamybą“ – planuojama iš šio sąrašo išbraukti. Tačiau tai gali būti tik iš pirmo žvilgsnio bloga naujiena.
Kol kas dėl to, kad tik labai maža dalis šių įmonių akcijų buvo laisvai cirkuliuojančios, jos buvo prieinamos tik smulkiems investuotojams. Tačiau panašu, jog „Ignitis grupė“ šias dvi įmones patraukia iš biržos turėdama ambicijų listinguoti visos grupės akcijas. Toks įvykis galėtų tapti ne tik didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu, bet ir daugeliu aspektu būti labai gera naujiena Lietuvai. Deja, toks planas gali turėti ir smegduobių – dukterines įmones iš biržos patraukti labai lengva, bet sugrįžimui į ją didesniu mastu gali, pavyzdžiui, priešintis kai kurie politikai.
Vis tik nekyla abejonių, kad tokiu keliu turėtų eiti ne tik didžiausia, bet ir daugelis kitų pelno siekiančių Lietuvos VVĮ. Greta to, kad šios įmonės turėtų didesnę atskaitomybę, veiktų skaidriau ir efektyviau, tai galėtų tapti visos Lietuvos kapitalo rinkos katalizatoriumi. Šiuo metu dėl listinguotų likvidžių įmonių trūkumo instituciniai investuotojai aplenkia mūsų rinką. Taip pat ir gyventojai, neturintys galimybių gauti teigiamų palūkanų už indėlius, turi mažai alternatyvų investuoti ir į Lietuvos įmonių akcijas, todėl jų santaupos ir investicijos keliauja į kitų pasaulio šalių vertybinių popierių rinkas.
Įsivaizduokime − jei trečdalis didžiųjų pelno siekiančių VVĮ akcijų būtų listinguojamos biržoje, tai leistų pritraukti apie 1,7 milijardo eurų investicijų (darant prielaidą, kad rinkos kaina būtų artima nuosavo kapitalo vertei). Valstybė turbūt rastų kur šiuos pinigus produktyviai įdarbinti, o investavimo galimybės atsivertų ne tik Lietuvos gyventojams, bet instituciniams investuotojams, pavyzdžiui, pensijų fondams. Šiuo metu pensijų fondai neturėdami alternatyvų Lietuvoje didžiąją dalį gyventojų santaupų investuoja užsienyje.
Apibendrinant, VVĮ akcijų listingavimas atgaivintų Lietuvos kapitalo rinkas, išlaisvintų ne visada efektyviai įdarbintą valstybės kapitalą, suteiktų galimybes smulkiems ir instituciniams investuotojams išlaikyti kapitalą Lietuvoje bei paskatintų VVĮ veikti skaidriau, atsakingiau ir efektyviau. Tai ko laukiame?