Ši ekonomikos teorija remiasi prielaida, kad ekonomikos subjektai (t.y., mes, žmonės) priimame racionalius sprendimus, savo veikloje remiamės maksimalia ekonomine nauda pagrįstais skaičiavimais ir gebame efektyviai patenkinti poreikius naudojant kuo mažiau išteklių.
Tačiau nėra paslaptis ir tai, jog priimdami sprendimus neretai klystame, ar, kitaip tariant, elgiamės neracionaliai, nes klysti yra tiesiog žmogiška.
Elgsenos ekonomika (angl. behavioral economics) – sparčiai besiformuojanti pasaulyje ekonomikos sritis, tirianti žmonių elgsenos ypatumus ir siūlanti fundamentaliai skirtingą požiūrį į žmonių ir organizacijų elgesį. Ekonomiškai stipriausių užsienio valstybių valdžios institucijos vis dažniau imasi elgsenos ekonomikos principais paremtų priemonių, kuriomis siekia padėti žmonėms priimti racionalius sprendimus.
Manoma, jog tokių principų įgyvendinimas turi reikšmingą poveikį ekonominei pažangai ir žmonių gerovei.
Du skirtingi mąstymo būdai
Kasdien mes priimame daugybę įvairių sprendimų. Kur pietauti - greito maisto kavinėje ar sveiką maistą ruošiančiame restorane; kiek išleisti pramogoms, o kiek atidėti santaupoms; kaip praleisti laisvalaikį – aktyviai, pvz. sportuojant, ar pasyviai; kokiu greičiu vairuoti automobilį ir pan.
Per pastaruosius keletą dešimtmečių vis daugiau mokslininkų ėmėsi nagrinėti žmonių elgsenos ypatumus, siekiant išsiaiškinti, kas įtakoja tokius sprendimus ir kaip juos galima nuspėti.
Vienas iš elgsenos ekonomikos pradininkų ir Nobelio premijos laureatas Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) teigia, kad mūsų mąstymą galima suskirstyti į dvi kategorijas: „greitą mąstymą” („pirmoji sistema”) ir „lėtą mąstymą” („antroji sistema”). Pirmoji sistema yra pagrįsta emocijomis, impulsais, perdėtu optimizmu.
Ši sistema leidžia mums pasakyti, koks miestas yra Italijos sostinė, ar kiek bus du kart du. Taigi, pirmajai sistemai nereikia didelių pastangų, ji veikia kone automatiškai. Tuo tarpu antroji mąstymo sistema yra lėta, analitinė, galinti kontroliuoti elgseną ir mintis.
Skirtingai nei pirmoji sistema, kuri veikia greitai, impulsyviai, ir yra mūsų klaidingų sprendimų priežastis, antroji sistema padeda mąstyti logiškai ir įvertinti veiksmus bei jų pasekmes. Laiko bei informacijos stygius verčia žmones dažniau vadovautis pirmąja mąstymo sistema. Vis dėlto, neretai prieš priimant sprendimą naudinga išsamiai išnagrinėti įvairias alternatyvas į pagalbą pasitelkus antrąją sistemą.
Atlikti tyrimai įrodo, kad žmonės ne visuomet siekia maksimalios naudos, elgiasi savanaudiškai, ar stengiasi efektyviai naudoti turimus išteklius.
Priešingai, mūsų mąstymą ir elgesį neretai nulemia emocijos, silpnybės, prisirišimas ar savikontrolės stygius. Be to, neretai esame linkę pervertinti savo galimybes arba elgiamės pernelyg optimistiškai. Daugeliui priimamų sprendimų įtakos turi informacijos ar žinių stygius, bei nesugebėjimas nuodugniai apsvarstyti bei įvertinti priimamų sprendimų pasekmių.
Žmonių, kaip socialinių būtybių, sprendimams taip pat įtakos turi įvairios socialinės aplinkybės ir visuomenės nuostatos (pvz., tarpusavio pasitikėjimas bei sąveika, teisingumas, socialinių normų įtaka ir pan). Taigi, siekiant sukurti efektyvią, visuomenės gerovę stiprinančią socialinę ir ekonominę sistemą, svarbu atsižvelgti į žmonių elgsenos ypatybes, kurias ignoruoja neo-klasikinis ekonomikos modelis (ir kurio principais neretai remiasi vyriausybių ir verslo atstovai).
Elgsenos ekonomikos taikymas viešajame sektoriuje
Diskusijos bei mokslininkų sukauptos įžvalgos apie žmonių elgsenos ypatumus sulaukė dėmesio Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje bei kitose valstybėse. Elgsenos mokslo pritaikymu viešajame sektoriuje siekiama pagerinti įvairių valstybinių institucijų koordinuojamų programų efektyvumą. 2015 m. JAV Prezidentas B. Obama pasirašė įsakymą, kuriuo federalinės valdžios institucijos raginamos dažniau atsižvelgti į mokslininkų įžvalgas apie žmonių elgsenos ypatumus. Prezidentas savo dekrete nurodė, kad naujos reglamentavimo priemonės turi padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus. Vienas iš būdų tai padaryti – pasitelkti tokias, iš pirmo žvilgsnio akivaizdžias, priemones kaip priminimai, įspėjimai ar lengvai suprantami paaiškinimai apie galimas konkrečių sprendimų pasekmes.
Pirmieji JAV bandymai pasitelkti įžvalgas apie žmonių elgseną buvo įgyvendinti sveikatos, švietimo bei aplinkos apsaugos srityse. Pavyzdžiui, vienas iš projektų yra susijęs su raginimais prisijungti prie pensijų kaupimo programų. JAV karinėse pajėgose tarnaujantys kariai nėra automatiškai draudžiami socialiniu draudimu. Dėl šios priežasties, JAV Valstybės apsaugos departamentas parengė projektą, kurio metu buvo siunčiamos žinutės su prisijungti prie pensijų kaupimo programų skatinančia informacija. Žinutėse buvo aiškinama apie įvairias galimybes pasirinkti pensijų kaupimo programas bei jų naudą.
Jungtinėje Karalystėje pasitelkiant elgsenos ekonomistų įžvalgomis taipogi siekiama sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, JK „Elgsenos įžvalgų komanda” sukūrė programą, pagal kurią JK teismų sprendimų skolininkams siunčiamos priminimo žinutes likus dešimčiai dienų iki baudos sumokėjimo termino. Tokiu būdu 2014 metais ši inovacija sutaupė apie trisdešimt milijonų Svarų Sterlingų mokesčių mokėtojų pinigų.
Harvardo Universiteto profesoriaus Kaso Sunsteino (Cass Sunstein) teigimu, visuomenės gerovė išaugtų, jei valstybės institucijos imtųsi priemonių (angl. nudges), tokių kaip, pavyzdžiui, įvairūs raginimai, kvietimai, ar jausmus sukeliantys ženklai, kuriomis būtų siekiama įtakoti žmonių sprendimus, pateikiant daugiau informacijos apie elgesio alternatyvas ir tokio elgesio pasekmes (tačiau neverčiant pasirinkti konkretaus elgesio varianto).
Ar galima pateisinti valstybės kišimąsi į mūsų gyvenimą?
Nors bandymų į pagalbą pasitelkti elgsenos ekonomiką daugėja, aktyvesnis valstybės vaidmuo siekiant paskatinti žmones priimti geresnius sprendimus ne visada vertinamas palankiai. Kritikai mano, jog žmonės iš prigimties yra laisvi, todėl jiems turi būti leidžiama priimti net tokius sprendimus, kurie neatneša jokios naudos, ar netgi yra žalingi. Taip pat manoma, kad valstybė į žmonių priimamus sprendimus kištis neturėtų, nes žmonės yra linkę mokytis iš savo klaidų. Elgsenos ekonomikos kritikai taipogi nurodo, jog valstybės bandymai skatinti žmones pasirinkti tam tikrą elgesio alternatyvą negarantuoja, kad toks sprendimas atitiks konkretaus individo poreikius.
Šiai kritikai atremti yra dažnai vadovaujamasi taip vadinamu žalos principu: valstybė turi teisę bandyti įtakoti žmonių veiksmus, ypač jei iškyla pavojus jų pačių ar aplinkinių gerovei. Šiuolaikinis žalos principo aiškinimas yra paremtas moksliškai įrodytu faktu, jog žmonės yra linkę klysti. Tokiais atvejais valstybė gali (ir turi) elgtis tarsi auklė ir padėti žmonėms išvengti klaidų pasirenkant teisingą elgesio alternatyvą (kartais tai vadinama libertariniu paternalizmu). Kitaip tariant, padėdama žmonėms geriau suprasti savo elgesio alternatyvas bei jų pasekmes, valstybė gali reikšmingai prisidėti prie realaus žmonių autonomijos įgyvendinimo bei gerovės.
Elgsenos ekonomikos perspektyvos Lietuvoje
Ekonomiškai pirmaujančiose šalyse pamažu steigiamos specialios valstybės įstaigos, kuriose įvairių sričių ekspertai darbuojasi kartu su žmonių elgsenos ypatumus išmanančiais specialistais. Panaši darbo grupė galėtų būti sukurta ir Lietuvoje. Šiai darbo grupei galėtų būti numatyti du pagrindiniai uždaviniai: (i) sudaryti daugiau galimybių piliečiams naudotis valstybės teikiamomis paslaugomis ir garantijomis bei (ii) didinti valdžios institucijų veiksmingumą.
Pirmąjį uždavinį galima būtų įgyvendinti pradedant keliais bandomaisiais projektais viešojo valdymo srityse, kuriose piliečiai yra linkę dažniausiai klysti, o surinkus daugiau duomenų, plėsti mokslininkų įžvalgų apie žmonių elgsenos ypatumų taikymą skirtingose srityse.
Žinios apie žmonių elgsenos ypatumus taip pat gali paskatinti įgyvendinti ir antrąjį – institucijų veiksmingumo didinimo – uždavinį. Institucijų tarpusavio bendradarbiavimo koordinavimas bei apsikeitimas turima informacija apie žmonių elgsenos ypatumus gali reikšmingai prisidėti prie valdžios programų efektyvumo ir veiksmų nuoseklumo.
Norint efektyviai pritaikyti elgsenos ekonomikos principus, svarbu neapsiriboti vien švietimu bei informacijos sklaida; didelę reikšmę turi finansinės ir kitos paskatos, kurios turi būti nukreiptos į sprendimo priėmimo procesą bei to pasekoje kylančią elgseną, ir, netgi naujų socialinių normų formavimą. Anot žymaus elgsenos ekonomikos šalininko, Rorio Sutherlando (Rory Sutherland), vos kelių principų įgyvendinimas gali turėti didelį poveikį visuomenės gerovei bei pažangai. Būtent šių principų realizavimas gali užpildyti spragą tarp politikos bei žmogaus prigimties.