Darbuotojų įsitraukimo problema
Tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, tik 21 proc. darbuotojų visame pasaulyje gali pasakyti, jog jie savo darbovietėje jaučiasi įsitraukę. Dar 19 proc. žmonių jaučiasi aktyviai atsieti nuo bendrovės tikslų. Tai yra susimąstyti verčiantys skaičiai, kadangi darbuotojų įsitraukimas, jų susidomėjimas ir entuziazmas yra vienas svarbiausių veiksnių, garantuojančių verslo sėkmę. Nepriklausomai nuo sektoriaus, įmonės dydžio ar ekonominių sąlygų – darbuotojai kasdien priima sprendimus ir atlieka veiksmus, lemiančius organizacijos gerovę.
Su darbuotojų pasyvumu tiesiogiai susijusi kita rimta problema. Per didelis stresas ar perdegimas darbo vietoje yra epidemija – tikrąja šio žodžio prasme, kaip tai įvardija Pasaulio sveikatos organizacija. Tad kokybiškas lakmuso popierėlis, matuojantis konkrečios bendrovės „sveikatą“, – minimalaus streso lygio išlaikymas konkrečioje organizacijoje. Nėra geresnio būdo pamatuoti santykių tarp vadovo ir darbuotojų kokybę nei pažvelgti, kaip bendrovės lyderis padeda kolegoms tvarkytis stresinėse situacijose.
Tyrimai atskleidžia, jog tada, kai būname labiausiai išsekę, pavyzdžiui, kai darbas reikalauja daug pastangų ir jaučiamės pervargę, greitai įsisukame į neigiamą ciklą: dirbame ilgiau, rečiau darome pertraukas. Todėl turime mažiau energijos ir motyvacijos skirti laiko poilsiui ar fiziniam aktyvumui, o ilgainiui situacija tik prastėja. Perdegimas darbovietėje žaloja ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir verslo rezultatus.
Darbuotojų jausena yra tiesiogiai susijusi su klientų patirtimi: tik visavertiškai besijaučiantys kolegos gali užtikrinti kokybiškas paslaugas klientams. JAV tyrėjų duomenimis, bendras ekonominis streso poveikis šios šalies ekonomikai kasmet kainuoja net 300 mlrd. JAV dolerių, įskaitant tokius veiksnius, kaip neatvykimai į darbą, dažnesnė darbuotojų kaita, sumažėjęs produktyvumas ir padidėjusios medicininės išlaidos.
Pagrindinis psichologinis veiksnys, sukeliantis stresą, – asmeninės kontrolės trūkumas. Streso lygis išauga, kai darbuotojai susiduria su nuo jų tiesioginės veiklos nepriklausančiomis problemomis, turi atlikti iš anksto nesuplanuotas užduotis. Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija į naujus ar netikėtus įvykius, kurių negalime kontroliuoti.
Ši mintis ypač aktuali pardavimų srityje, kai reikia įveikti net keletą stresą keliančių veiksnių vienu metu: darbuotojų asmenines baimes ir emocijas, spaudimą iš klientų bei įsipareigojimus bendrovei. Kasdien iškylantys prieštaravimai, intensyvus derybų vedimas ar nemandagūs potencialių klientų atsakymai gali sukelti papildomą stresą, nepaisant reikalavimo nuolat įsiklausyti į klientų problemas ir išlikti empatiškiems. Nors tai pavyzdinis atvejis, o stresas darbovietėje yra plačiai paplitusi problema, spręsti su stresu susijusią riziką privalo kiekvienas verslo vadovas.
Kaip ugdyti pasitikinčius darbuotojus?
Gebėti valdyti komandos ir asmeninį stresą yra vienas svarbiausių vadovavimo įgūdžių, kuris, deja, yra nepelnytai užmirštas ir ne visada įvertinamas.
Pagrindinis verslų vadovų prioritetas, siekiant išlaikyti optimalius darbo santykius, – įtraukti ir motyvuoti kolegas. Vadovai turi ne tik paskirstyti konkrečias užduotis, bet ir paaiškinti, kaip darbuotojų atliekama veikla susijusi su organizacijos sėkme. Darbuotojų darbo rezultatai pagerėja, kai individualūs jų veiksmai prasmingai susiejami su visos bendrovės kryptimi. Gebėjimas kurti pozityvius pokyčius ne tik asmeniniame, bet ir platesniame organizacijos lygmenyje yra didžiausias motyvacinis užtaisas, palaikantis kolegų įsitraukimą.
Nors šių tikslų kryptis prasideda abstrakčiame lygmenyje, jų realizacija turėtų atsispindėti kasdieniame veiklos modelyje. Efektyviausias būdas tą įgyvendinti – palaikyti kasdienę komunikaciją su darbuotojais. Komandos susitikimai, trumpalaikių ir ilgalaikių bendrovės tikslų aptarimas ar tiesiog asmeninis pasikalbėjimas prie kavos puodelio – ne visada akcentuojama, tačiau itin prasminga praktika, leidžianti palaikyti optimalų komandos mikroklimatą.
Taip pat kiekvienam vadovui svarbu nustatyti realius komandos tikslus ir lūkesčius. Sunkiai pasiekiami reikalavimai, neatitinkantys darbuotojų pasiruošimo, kelia papildomą trintį darbovietėje. Atsiejus kolegas nuo kasdienių užduočių planavimo, sukuriamas atskirties jausmas, o kartu ir baimė dėl ateities – pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai. Kita vertus, jei darbuotojai iš anksto įsitraukia į užduočių planavimą, laiko paskirstymą ir tikslų nustatymą, tikimybė, jog ateityje bus susidurta su stresą keliančiomis užduotimis, reikšmingai mažėja.
Kartu su tikslų nustatymu glaudžiai susijęs produktyvaus grįžtamojo ryšio teikimas. Tai būtinas įrankis vadovams, kuris ne tik pagerina darbuotojų veiklos rezultatus, bet ir didina pasitenkinimą darbu. Konstruktyvaus grįžtamojo ryšio teikimas leidžia nustatyti aiškius lūkesčius ir pasiūlyti gaires, kaip tobulėti, taip sumažinant netikrumo jausmą.
Apibendrinant, turime sugrįžti prie žmogumi grįsto verslo modelio, kai darbuotojams sudaromos tinkamos sąlygos dirbti ir atskleisti savo gebėjimus. Siekiančios klestėti verslo organizacijos turi užtikrinti saugią aplinką ir kultūrą, palaikančią balansą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo.