Siekiant paruošti įmonės finansus galimai antrai koronaviruso bangai svarbu atlikti tris žingsnius: suplanuoti apyvartinių lėšų srautus, užsitikrinti išorinį finansavimą ir optimizuoti apyvartinį kapitalą. Susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms teisingas išankstinis pasiruošimas gali būti lemiamas veiksnys įmonės išlikimui.
Planavimas: per kiek laiko sugrįžta investuotas euras
Pirmiausia svarbu išnagrinėti apyvartinio kapitalo ciklą – suprasti, per kiek laiko į įmonės veiklą investuotos lėšos sugrįš pardavus pagamintas prekes. Šį ciklą sudaro skirtingi etapai: įmonė perka reikalingas žaliavas ir už jas atsiskaito tiekėjams, gamina prekes ir moka atlyginimus darbuotojams, turi padengti kitas einamąsias išlaidas ir tik gerokai vėliau gauna lėšas už parduotą produkciją.
Išnagrinėjus šį ciklą, svarbu numatyti ateinančių metų pardavimų prognozes. Tuomet galima aiškiai matyti, kokia lėšų dalis bus užšaldyta kaip gautinos sumos ar atsargos, o kokią dalį galės kredituoti tiekėjai. Tuomet lieka apskaičiuoti grynąjį apyvartinį kapitalą: prie gautinų sumų pridėti sukauptų atsargų vertę ir atimti tiekėjams mokėtinas sumas. Šio skaičiavimo rezultatas ir yra suma, kuriai būtina užsitikrinti finansavimą įmonės arba išorinių finansuotojų lėšomis.
Išorės finansavimas: rinktis iš kuo daugiau variantų
Antras svarbus žingsnis – užsitikrinti išorinį finansavimą, o kartu ir rezervą nenumatytiems atvejams. Kitaip tariant, pagal aukščiau paminėtą formulę apskaičiavus grynojo apyvartinio kapitalo, kurį reikia finansuoti, poreikį, įprastai pravartu teirautis šiek tiek didesnės sumos. Taip yra todėl, kad kone kiekvienos įmonės veikloje pasitaiko nenumatytų atvejų – nuo poreikio operatyviai įgyvendinti naują projektą iki kritusių pardavimų ar staiga sulėtėjusių pirkėjų atsiskaitymų, kliudančių ir patiems su tiekėjais atsiskaityti laiku, – o tuomet praverčia iš anksto numatytas rezervas.
Esant išorinio finansavimo poreikiui, jį užsitikrinti galima pasinaudojus pagrindiniais šiam tikslui skirtais produktais: faktoringu, kredito linija, overdraftu arba apyvartinio kapitalo paskola. Susidūrus su sunkumais gauti tinkamą pasiūlymą iš pagrindinio finansuotojo svarbu nebijoti ieškoti alternatyvų – kreiptis į kitus bankus ar alternatyvius finansuotojus. Išnagrinėjus jų visų pasiūlymus, galima išsirinkti geriausiai poreikį atitinkantį variantą.
Apyvartinio kapitalo optimizavimas: kodėl tai svarbu
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus etapas – apyvartinio kapitalo optimizavimas. Jį įgyvendinant svarbu atsižvelgti į kiekvieną iš apyvartinio kapitalo dalių. Pirma, reikėtų pasirūpinti savo kredito istorija – būtent šia oficialia informacija remiasi didžioji dalis tiekėjų ar kreditų draudikų, suteikdami įmonei limitus ar finansuodami atidėjimus. Todėl mokėjimus bankams, tiekėjams bei valstybei reikėtų atlikti laiku, vengiant pradelstų terminų. Taip pat laiku reikėtų pateikti informaciją apie įmonės finansus Registrų centrui.
Antra, svarbu optimizuoti iš pirkėjų gautinas sumas, peržiūrint jiems suteiktus atidėjimo terminus. Netgi palyginti nedidelis termino sutrumpinimas nuo 70 iki 60 dienų gali atlaisvinti pakankamai daug lėšų, įšaldytų įmonės apyvartiniame kapitale. Tiesa, viena didžiausių rizikų, susijusių su gautinomis sumomis, yra už gautas prekes neatsiskaitantys klientai.
Skaičiuojama, kad vienas už prekes neatsiskaitantis pirkėjas gali „suvalgyti“ net iki dvejų metų jūsų uždarbio, gaunamo nuosekliai dirbant būtent su juo. Apsisaugoti nuo tokių situacijų gali padėti tiek nuoseklus domėjimasis klientų finansine padėtimi, tiek ir kreditų draudimo paslauga ar faktoringas su kreditų draudimu.
Trečiasis žingsnis, kurį rekomenduojame konsultuodami šalyje veikiančias įmones, atsargų optimizavimas. Tai padaryti galima atlikus sandėlio inventorizaciją, nustačius tikslų turimų atsargų kiekį ir pasitikrinus, ar jis nėra pernelyg didelis. Siekiant išvengti atsargose įšaldytų lėšų, galima pasitelkti „just in time“ principą – kitaip tariant, jas užsakinėti tik tuo atveju, kai numatomas pardavimų ar gamybos poreikis.