Tiesa, emociniai aspektai ir jų išmanymas itin svarbūs tampa ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonių savininkams bei vadovams, dedantiems visas pastangas veiklą ir finansus sugrąžinti į įprastas vėžes.
Viena didžiausių ir daugiausia iššūkių verslo įmonėms keliančių rizikų – už įsigytas prekes ar gautas paslaugas dėl patiriamų sunkumų atsiskaityti vėluojantys klientai. Dar iki koronaviruso pandemijai ir karantinui sustabdant ekonomiką, su tokia situacija susidurdavo kone kas antra Lietuvoje veikianti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonė. Dabar ši problema yra dar aštresnė – bendraudami su verslo savininkais bei vadovais pastebime, kaip smarkiai jie jaudinasi dėl įmonės finansinės sveikatos.
Tiesa, aukščiau paminėta rizika ne vienintelė. Rimtų iššūkių verslo įmonėms šiuo metu kelia ir dėl susitraukusios paklausos mažėjantys pardavimai bei pelningumas. Padėtį dar labiau apsunkinti gali kreditų draudikų atšaukiami limitai. Tai reiškia, kad įmonė nebegauna atidėjimų iš savo tiekėjų arba nebegali apsidrausti pirkėjų rizikos, o tam tikrais atvejais – ir gauti faktoringo paslaugos. Atsiskaitymų pradelsimai tiekėjams ir su jais susijusi galima neigiamos informacijos apie įmonę sklaida gali turėti įtakos jos kreditingumui.
Ilgesniu laikotarpiu išlieka neapibrėžtumas dėl galimos antros Covid-19 susirgimų bangos ir neigiamo – L formos vietoje V formos – ekonomikos atsigavimo scenarijaus. Jei taip nutiktų įmonės jau turės mažiau resursų palaikyti veiklą arba vykdyti įvairius prisiimtus įsipareigojimus.
Siekiant išspręsti šiuos iššūkius, svarbu efektyviai planuoti procesus, užsitikrinti apyvartinių lėšų srautą ir naujai susipažinti su savo klientais – suprasti, kokius iššūkius jie sprendžia, kaip planuoja darbus bei atsiskaitymus. Kitaip tariant, suvaldyti situaciją geriausiai gali padėti tiek rimtosios, tiek ir vadinamosios minkštosios priemonės – kartais situaciją gerokai palengvinti gali vos vienas skambutis.
Svarbiausi patarimai
Atidžiai planuoti. Įmonėms, siekiančioms užsitikrinti stabilius finansinius srautus, šiuo laikotarpiu itin svarbu nuolat planuoti ir sekti procesus. Pirmiausia – numatyti gamybos apimtis ir pardavimus, apskaičiuoti, kiek kainuos reikalingos žaliavos, kiek lėšų bus įšaldyta gamybos procesuose, kiek produkcijos atsargų turės būti sandėlyje, kokie apmokėjimų atidėjimai bus suteikiami klientams. Prisidėti prie finansinių srautų stabilumo gali ir tokia priemonė, kaip tarpiniai atsiskaitymai, numatyti ilgesnio termino ir didesnių sumų sutartyse. Reagavimo į iššūkius planas taip pat gali apimti ir kaštų optimizavimą ar nepelningų veiklų atsisakymą.
Užsitikrinti apyvartinį kapitalą. Apyvartinio kapitalo balansui svarbūs ir skaičiavimai, padedantys apsispręsti, kokiu būdu jį finansuoti palankiausia. Tai gali būti ir susitarimas su tiekėjais dėl mokėjimų atidėjimų ar jų pratęsimo, ir banko paskola, ir faktoringo paslaugos, reiškiančios reikalavimo teisės į sąskaitas su atidėtais mokėjimais perleidimą faktoringo bendrovei. Tokiu būdu verslo įmonės gali gauti iki 90 proc. sąskaitose įšaldytų lėšų be papildomo turto įkeitimo dar iki atsiskaitymo termino.
Išnagrinėti valstybės suteikiamas galimybes. Šiuo metu apyvartinio kapitalo iššūkius sprendžiantiems verslams gali būti prasminga išnagrinėti valstybės siūlomas priemones. Tarp jų – įvairių finansinių organizacijų kartu su INVEGA siūlomos garantijos sąskaitų finansavimui ar paskoloms. Tokio pobūdžio priemonės išplečia įmonėms prieinamų sprendimų spektrą šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Išsiaiškinti atsiskaitymų tvarką. Skirtingos įmonės gali būti nusimačiusios skirtingą atsiskaitymų už gautas prekes ar paslaugas tvarką. Vienos mokėjimų pavedimus gali atlikti tam tikrą savaitės ar mėnesio dieną, o kitos – vos tik gavusios sąskaitą. Taip pat gali skirtis ir įmonėms reikalingų dokumentų formatas, tad geriausia iš anksto susiderinti, kur ir kaip bus įrašyta apmokėjimo data, prekių kiekis, atsakingo darbuotojo patvirtinimas.
Pažinti klientus. Užduotis pažinti savo klientus gali būti gana nesudėtingai įgyvendinama vietos rinkoje. Kiek sudėtingesnė ji tuomet, jei įmonės veiklos geografija yra kur kas platesnė. Tuomet norint įsitikinti, kad kliento finansinė padėtis yra stabili, tai galima padaryti susisiekus su konkrečioje šalyje veikiančiais kredito vertinimo biurais ir pasitikrinus turimą informaciją su jų ekspertais. Taip pat gali būti naudinga išnagrinėti jų skelbiamas apžvalgas apie verslo įmonių padėtį, nurodomus atsiskaitymo ir vėlavimo terminus.
Pasitarti su ekspertais. Verslo įmonės, norinčios tinkamai suplanuoti apyvartinio kapitalo valdymo procesus ir suvaldyti rizikas, šią užduotį dažnai patiki specialiai suformuotoms komandoms. Tai gali būti tiek įmonės viduje dirbantys specialistai, tiek ir išoriniai partneriai. Dirbant tiek su vienais, tiek su kitais svarbiausia atvirai kalbėtis apie susidariusią situaciją, įsivardinti tiek optimistinius, tiek ir nerimą keliančius aspektus. Būtent taip į užduotį susikoncentravę profesionalai, ją galės atlikti kokybiškai ir operatyviai, parinkti efektyviausią reikalingų priemonių derinį.
Pasidomėti paskolų atidėjimo galimybe. Didelė dalis šalyje veikiančių finansų ir kredito įstaigų, siekdamos pagelbėti savo klientams šiuo sudėtingu laikotarpiu, pasirašė moratoriumus, suteikiančius jiems galimybę atidėti paskolų mokėjimus. Svarbu atvirai bendrauti su finansų tarpininkais bei kreditų draudikais – suprasdami, su kokiais iššūkiais susiduria įmonė, jie galės kartu ieškoti išeičių ir nepadarys skubotų sprendimų dėl informacijos trūkumo.
Pašalinti smulkius nesusipratimus. Vėlavimų atsiskaityti priežastys net ir gana sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis nebūtinai sudėtingos. Kartais tai gali būti tiesiog smulkios klaidos ar nesusipratimai, tokie kaip pasimetę dokumentai tarp užsakovo sandėlio ir buhalterijos, neteisingai išrašyta sąskaita, smulkūs neatitikimai užsakymo pateikime. Tokios situacijos ilguoju laikotarpiu didelių nesklandumų nesukelia, visgi kartais joms išsiaiškinti gali prireikti laiko. Tad pristačius užsakymą ir pateikus sąskaitą gali būti prasminga draugiškai susisiekti su klientu ir pasiteirauti, ar gautos prekės atitiko lūkesčius, ar sąskaita pasiekė buhalteriją.