Autorės: advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, prof. dr. Solveiga Vilčinskaitė,
„TGS Baltic“ jaunesnioji teisininkė Anhelina Andrieieva
Socialinės rūpestingumo pareigos reikšmė
Teismas pabrėžė, kad bendrovės socialinė rūpestingumo pareiga apima atsakomybę įgyvendinti ir laikytis savo įmonės politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaitos grėsme. Kitaip tariant, įmonės turi ne tik laikytis įstatymų, bet ir aktyviai vykdyti savo vidinius įsipareigojimus kovoti su klimato kaita [1]. Didesnė atsakomybė tenka tokioms bendrovėms kaip „Shell“, kurios savo veikla prisidėjo prie klimato problemos atsiradimo [2].
Kita vertus, nepaisant daug žadančio tokio Teismo pareiškimo, tuo pačiu sprendimu jis atsisakė patenkinti kolektyvinį „Milieudefensie“, „Greenpeace“ ir kitų aplinkosaugininkų ieškinį bendrovei „Shell“ dėl 45 proc. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo iki 2030 m. pagal 1, 2 ir 3 aprėptį, Tai buvo padaryta dėl šių argumentų:
Pirma, atsižvelgdamas į konkrečius „Shell“ veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama sumažinti 1 ir 2 apimties išmetamųjų teršalų kiekį, Teismas nerado pagrindo įpareigoti „Shell“ iki 2030 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekį 45 procentais. Bendrovė „Shell“ sugebėjo 2023 m. sumažinti savo 1 ir 2 apimties išmetamą ŠESD kiekį 31 proc., taip pat nusistatė dar didesnį tikslą – iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 50 proc. ir savo ataskaitose nurodė, kaip konkrečiai planuoja šį tikslą pasiekti. Teismas atmetė „Milieudefensie“ ir kitų ieškovų argumentą, kad „Shell“ jau anksčiau yra peržiūrėjusi ir sumažinusi savo išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, todėl vėliau ji potencialiai gali atsisakyti dabartinio 50 proc. tikslo [3].
Antra, Teismas atmetė reikalavimą dėl 3 apimties išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 45 procentais, nes jis nėra pakankamai susijęs su konkrečiu „Shell“ atveju. Kiekvienoje pramonės šakoje ar net šalyje išmetamų teršalų kiekio mažinimo procentas gali skirtis, todėl teigiant, kad „Shell“ privalėjo sumažinti išmetamų teršalų kiekį 45 proc., reikėjo atlikti individualų vertinimą [4]. Pareiškėjo pateikti moksliniai tyrimai buvo susiję su konkrečiam regionui (Jungtinėms Valstijoms), o ne konkrečiai įmonei rekomenduojamais standartais [5]. Be to, net jei „Shell“ nustotų siūlyti naftą ir dujas savo vartotojams, šie produktai vis tiek galėtų pasiekti galutinį vartotoją per kitą bendrovę. Todėl teigiamas sprendimo poveikis (effet utile) nebūtų pasiektas [6].
Teismo sprendimo ribos
Nepaisant to, kad ieškinys buvo atmestas, šiame Teismo sprendime buvo išplėtoti kelis svarbūs dalykai teisinės tvarumo apsaugos srityje. Pirma, teismai tampa vis labiau linkę pripažinti, kad bylose, kuriose ginama darni plėtra, egzistuoja teisė pareikšti ieškinį prieš privačius subjektus – korporacijas. Antra, teismų vertinimu, įmonių tvarumo gairės gali būti pripažįstamos svarbiu teisės šaltiniu, iš kurio kildinami ir nustatomi privačius subjektus įpareigojantys standartai. Prieš penkerius metus šios tendencijos būtų įvertintos skeptiškai.
Atsižvelgiant į tai, kad klimato kaitos bylose sunku įrodyti tiesioginę žalą, riba tarp actio popularis, kuris neleidžiamas, ir pažeisto intereso, kuris galėtų būti teisiškai ginamas, yra gana plona [7]. Nepaisant to, šioje byloje Teismas pripažino, kad „Milieudefensie“ ir kiti galėjo atstovauti Nyderlandų piliečių, kurie vargu ar atskirai būtų patys iškėlę bylą prieš „Shell“, interesams siekiant užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai [8]. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT) bylose, galimybė privatiems subjektams kelti tokias bylas iki šiol nepripažinta (Carême prieš Prancūziją, Nr. 7189/21; Duarte Agostinho ir kiti prieš Portugaliją ir kitus, Nr. 39371/20), tačiau pripažinta teisė nukentėjusiųjų interesus klimato kaitos bylose ginti būtent nevyriausybinėms organizacijoms (Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prieš Šveicariją, Nr. 53600/20) [9].
Teisinės naujovės ir iššūkiai
Savo prieštaravimuose komentuojamoje byloje „Shell“ teigė, kad įpareigojimas bendrovėms tam tikru procentu sumažinti išmetamo CO2 kiekį priklauso įstatymų leidėjo domaine réservé ir negali būti nustatytas teismo [10]. Teismas šį argumentą atmetė, nurodydamas, kad apsauga nuo pavojingos klimato kaitos yra žmogaus teisė, o privatinės teisės santykiuose žmogaus teisės, įskaitant apsaugą nuo pavojingos klimato kaitos, gali turėti teisinį poveikį per atvirus standartus, kaip socialinį rūpestingumo pareiga ir pan. Teismas sprendė, jog: „<...> socialinė rūpestingumo pareiga reiškia, kad įmonės taip pat privalo prisidėti prie pavojingos klimato kaitos švelninimo“. [11] Priešingai, nei ICSID tribunolas Urbaser byloje, kuris privačios kompanijos pareigų žmogaus teisių srityje aiškino tik kaip negatyvias, t. y. kaip reikalaujančias nesikišti ir netrukdyti jas įgyvendinti [12], Teismas Shell byloje nurodė, jog tai gali reikalauti ir pozityvių privačios kompanijos faktinių veiksmų kovai su klimato kaita.
„Milieudefensie“ ir kiti savo ieškinį grindė, be kita ko, teise į saugią aplinką kaip žmogaus teise pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) [13]. Teismas pripažino šį pagrindą kaip legitimų, nes visai neseniai EŽTT byloje Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prieš Šveicariją pripažino, kad Konvencijos 8 straipsnis apima asmenų teisę į veiksmingą valstybės institucijų apsaugą nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei [14]. EŽTT sprendimo 550 punkte išvardijo pozityvius įpareigojimus, kuriuos valstybės institucijos turėtų įgyvendinti atsižvelgiant į 8 straipsnį, t. y. priimti teisiškai privalomas normas, nustatyti anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus, jų įgyvendinimo būdus ir terminus ir pan. [15]
ES ir tarptautinio konteksto įtaka
Nors reikalavimas Olandijos byloje buvo pateiktas privačiai korporacijai, o ne valstybei, EŽTT KlimaSeniorinnen byla turėjo įtakos ir Hagos teismo sprendimo logikai ir argumentacijai. Teismas savo sprendime nurodė, kad privatūs subjektai – korporacijos turi nusistatyti savąją kovos su klimato kaita politiką, nustatyti išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus ir siekti šių tikslų įgyvendinimo konkrečiais veiksmais. Iš to galima daryti prielaidą, kad KlimaSeniorinnen byloje išvardytos pareigos ir ateityje galimai turės įtakos ir būsimai Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamajai nuomonei dėl valstybių pareigų, susijusių su klimato kaita [16], dar stipriau jas pripažįstant kaip teisiškai įpareigojančias.
Po EŽTT KlimaSeniorinnen bylos sekusi Shell byla iliustruoja tam tikrą žmogaus teisių teisės raidos etapą, kuriame pozityvios pareigos jau nustatomos ne tik valstybėms, bet ir korporacijoms. Ši tendencija gali turėti tolesnių pasekmių. Pirmiausia ji turės įtakos investuotojų ir valstybių ginčams dėl reguliacinės ekspropriacijos, kai valstybės priima įstatymus, kuriais reikalaujama, kad korporacijos palaipsniui nutrauktų veiklą, prisidedančią prie CO2 emisijos (žr., pavyzdžiui, RWE AG ir RWE Eemshaven Holding II BV prieš Nyderlandų Karalystę, ICSID byla Nr. ARB/21/4, taip pat Uniper SE ir Uniper Benelux Holding B.V. ir Uniper Benelux N.V. prieš Nyderlandų Karalystę, ICSID byla Nr. ARB/21/22). Antra, dėl klimato kaitos sukeltų neigiamų pasekmių rimtumo galimos teisinės atsakomybės ribos plėsis ne tik valstybių, bet ir privačių subjektų atžvilgiu. Todėl, jei klimato kaita ir toliau darys negrįžtamą žalingą poveikį, privatūs subjektai taps ne tik teisių į saugią aplinką turėtojais, bet ir patys privalės imtis aktyvių realių veiksmų, prisidedančių prie neigiamo klimato kaitos padarinių mažinimo.
Analogiškų ieškinių perspektyvos Lietuvoje
Vertinant panašių ieškinių perspektyvas Lietuvoje, kol kas būtų sunku būtų jas laikyti realiomis. Shell byloje pareiškėjai rėmėsi Olandijos civilinio kodekso 6:162 straipsnio 2 dalimi, kurioje deliktas apibrėžiamas kaip įstatymu nustatytos pareigos arba to, kas pagal nerašytą teisę gali būti laikoma tinkamu socialiniu elgesiu, pažeidimu [17]. Atsižvelgdamas į tai, Teismas detalizavo, kad pareiga elgtis rūpestingai kyla iš tinkamo socialinio elgesio (angl. proper social conduct) sąvokos. Vadovaudamasis negriežtosios teisės dokumentais, tokiais kaip JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai ir EBPO gairės daugiašalėms įmonėms dėl atsakingo verslo elgesio, Teismas padarė išvadą, kad socialinis rūpestingumo standartas apima pareigą mažinti CO2 išmetimą [18].
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas delikto apibrėžimas yra siauras, t. y. jis apibrėžiamas kaip prievolės, nesusijusios su sutartiniais santykiais, pažeidimas, ir jo tekste nėra nei nuorodos į „nerašytą teisę“ ar į „tinkamą socialinį elgesį“. Teoriškai, jei aplinkosaugininkai pareikštų panašų deliktinį ieškinį Lietuvoje, jie galėtų remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prašydami pripažinti Lietuvos piliečių teisės į saugią aplinką, pažeidimą, [19] bei uždrausti „Shell“ atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą žalos atsiradimo grėsmę (prevencinis ieškinys).
Išvados ir pamokos verslui
Apibendrinant, Nyderlandų teismo sprendimas, kuriame aplinkosauginiai įpareigojimai privačioms korporacijoms grindžiami bendrais vertybiniais standartais, o ne rašytine teise, primena mokslininko Paulo Freudo žodžius, kad teismai „niekada neturėtų priklausyti nuo vienos dienos oro, o tik nuo epochos klimato“ [20].
Shell pavyzdys parodo, kaip teisėjai plėtoja ir vysto teisę, atsižvelgdami į besikeičiančio pasaulio realijas. Nors iš vieno pavyzdžio apibendrinimų daryti nereiktų, tačiau bendrame kontekste su naujausiais EŽTT pavyzdžiais, galima manyti, jog ateityje atsakomybės apimtis ir atsakingų subjektų ratas klimato kaitos bylose tik plėsis. Todėl privatūs verslo subjektai jau dabar turėtų apgalvoti savo strategiją šioje srityje, nusibrėždami ir įgyvendindami konkrečius veiksmus, kurių jiems reiktų prisidedant prie neigiamų klimato kaitos padarinių mažinimo.
Angliškai išverstą Teismo sprendimo versiją galima rasti šioje nuorodoje: https://uitspraken.rechtspraak.nl/details?id=ECLI:NL:GHDHA:2024:2100.
[1] 2024 m. lapkričio 12 d. Hagos apeliacinio teismo sprendimas byloje Shell Plc prieš Milieudefensie ir kt., 7.55–7.57 p.
[2] Ten pat, 7.26–7.27 p.
[3] Ten pat, 3.39–3.40, 7.63–7.65 p.
[4] Ten pat, 7.75 p.
[5] Ten pat, 7.107, 7.111 p.
[6] Ten pat, 7.106 p.
[8] Supra note 1, 6.4–6.5 p.
[10] Supra note 1, 7.52 p.
[11] Ten pat, 7.55 p.
[12] Urbaser S.A. ir Consorcio de Aguas Bilbao Bizkaia, Bilbao Biskaia Ur Partzuergoa prieš Argentinos Respubliką, ICSID byla Nr. ARB/07/26, 1210 p.
[13] Supra note 1, 7.6, 7.9 p.
[14] Verein KlimaSeniorinnen Schweiz ir kiti prieš Šveicariją, EŽTT byla Nr. 53600/20, 519 p.: „Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į priežastinį ryšį tarp valstybės veiksmų ir (arba) neveikimo, susijusio su klimato kaita, ir žalos arba žalos pavojaus, turinčio įtakos asmenims <...>, 8 straipsnis turi būti vertinamas kaip apimantis asmenų teisę į veiksmingą valstybės institucijų apsaugą nuo rimto neigiamo klimato kaitos poveikio jų gyvenimui, sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei.“
[15] Supra note 9.
[16] 2023 m. balandžio 12 d. Prašymas Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikti patariamąją nuomonę dėl valstybių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaita.
[18] Supra note 1, 7.55 p.
[19] Taip pat žr. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnio 2 dalies b punktą.