Pagrindinis F55 tikslas – pasiekti „Europos Klimato Įstatyme“ numatytą tikslą, kad 2030 m. Bendrijoje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų bent 55 proc., palyginus su 1990 m. Iš viso FF55 sudaro 13 teisėkūros pasiūlymų, kuriais siekiama žaliosios transformacijos tikslų klimato, energetikos, transporto, pastatų ir aplinkosaugos sektoriuose.
Siūlomas reguliavimas iš esmės grindžiamas trimis punktais: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų apmokestinimo išplėtimu, ambicingesnių energetikos politikos tikslų nustatymu ir parama žaliajai transformacijai, kuri sušvelnintų neigiamas klimato kaitos pasekmes.
Visų pirma, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas iš esmės tampa neatsiejamu nuo taršos apmokestinimo. Dėl to FF55 siekiama peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kuria remiantis nustatomos taršos leidimų kainos taršiausioms Bendrijos pramonės sritims. Norima ne tik mažinti tokių leidimų kiekį ir išplėsti schemos taikymą sektoriuose, kuriuose emisijų mažinimas yra nepakankamas (kaip antai jūros ir kelių transportas, pastatų sektorius), bet ir sugriežtinti schemos taikymą kitose srityse, pavyzdžiui, aviacijos sektoriuje.
Šiuo metu dėl griežtinamų aplinkosaugos reikalavimų ES pasitaiko atvejų, kai pramonė produkciją perkelia į trečiąsias šalis. Todėl siekiant išvengti dvejopų standartų, atitinkamai planuojama apmokestinti iš jų importuojamus itin taršius produktus, tokius kaip plienas, aliuminis ar cementas. Tokiu būdu šios prekės neįgytų konkurencinio pranašumo ES vidaus rinkoje. Tuo pačiu toks reguliavimas skatintų ir trečiąsias šalis peržiūrėti vidines klimato kaitos valdymo priemonių politikas.
Žalioji transformacija neišvengiamai palies ir kelių transportą. Alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentu bus užtikrintas būtinasis infrastruktūros, skirtos švaresnių transporto priemonių įkrovimui ir degalų papildymui, diegimas visoje ES, o ypač kaimo bei nuošaliose vietovėse.
Tačiau didžiausią poveikį turės pokyčiai energetikos sektoriuje, kuris yra atsakingas už 75 proc. ES emisijų. Esminis dėmesys čia skiriamas atsinaujinančiai energetikai, energijos efektyvumui bei energijos apmokestinimui.
Skaičiuojama, kad šiuo metu energija iš atsinaujinančių išteklių sudaro apie 20 proc. visos Bendrijos suvartojamos energijos, o ateinantį dešimtmetį šį kiekį norima padvigubinti. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje siūloma iškelti tikslą, kad 2030 m. energija iš atsinaujinančių išteklių bendrame ES balanse sudarytų 40 proc. Be kita ko, siekiama skatinti atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstą elektrifikaciją ir tokiuose sektoriuose, kur tai padaryti yra sunkiau – pavyzdžiui, pramonėje arba transporte.
Dar viena FF55 dalimi, kiek pakeista Energijos Efektyvumo Direktyva, norima didinti energijos vartojimo efektyvumą visoje ES lygiu. Na, o netrukus planuojama Pastatų direktyvos peržiūra turėtų nustatyti specialias priemones, skatinančias pastatų renovaciją, atsinaujinančių išteklių panaudojimą bei šiltnamio dujų emisijų mažinimą.
Nors ES yra atsakinga tik už 8 proc. pasaulinės CO2 emisijos, FF55 paketas yra akivaizdus įrodymas, kad Senasis žemynas į klimato iššūkius ir kovą su jais žvelgia itin rimtai. Tačiau kartu FF55 rodo, jog kova su klimato kaita ir ekonomikos dekarbonizacija yra itin daug finansinių išteklių reikalaujantis procesas. Pavyzdžiui, žalioji transformacija lems dar didesnę ekonomikos elektrifikaciją, todėl kertinis vaidmuo šioje transformacijoje teks skirstomųjų tinklų operatoriams. Europos skirstomųjų tinklų operatoriaus asociacijos teigimu, vien tik šiems operatoriams 2020–2030 metais reikės 375–425 mlrd. eurų investicijų siekiant ištirti, sukurti ir diegti naujas technologijas, leidžiančias klientams užtikrinti saugų ir patikimą tinklą.
Neabejotina, kad dabartiniame aukštų energijos išteklių kainų ir COVID-19 pandemijos kontekste, finansiniai žaliosios transformacijos kaštai neišvengiamai taps centrine aršiu debatų ašimi. Debatų, po kurių gali smarkiai pakisti ir visas FF55 paketo turinys. Papildomai pastebėtina, jog ateityje šias diskusijas dar turėtų papildyti ir atsinaujinantys svarstymai dėl atominės energetikos perspektyvų, bei itin laukiamas ES dujų paketas, turėsiantis detaliau reglamentuoti naują bendrijos dujų sektoriaus dizainą bei šio ištekliaus vaidmenį žaliojoje transformacijoje.