Jose numatyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma turi būti ne didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą paskolos kainą, per dieną turi neviršyti 0,04 proc. bendros kredito sumos. Dar vienas svarbus pakeitimas – grąžintina paskolos kaina su visais mokesčiais per visą paskolos laikotarpį negali viršyti išduotos bendros vartojimo kredito sumos.
Be kitų naujovių – įvedamas 2 kalendorinių dienų „apsisprendimo laikotarpis“, per kurį gyventojas, pasiėmęs paskolą, gali nemokamai ir nenurodydamas priežasčių, grąžinti gautą kreditą.
Kaip šios įstatymo naujovės paveikė kredito davėjus ir besiskolinančius asmenis?
1. Pigiau pasiskolinti
Visų pirma, gera žinia – po priimtų kredito išdavimo ribojimų tikrai galima pasiskolinti pigiau. Ypač tiems gyventojams, kurie skolindavosi iš greitųjų kreditų bendrovių.
Anksčiau bendra kredito kainos metinė norma (BVKKMN), parodanti ne tik bendrąsias paskolos išlaidas per metus, bet ir sutarties ar kitus papildomus mokesčius, galėjo sudaryti iki 200 proc. Taigi, pasiskolinus 1000 EUR trejiems metams iki vasario 1 dienos, buvo galima iš viso sumokėti iki 3300 EUR.
Dabar įstatymu įtvirtinta, kad per visą paskolos laikotarpį gautos paskolos suma negali viršyti išduotos kredito sumos.
Taigi, skolinantis tą pačią 1000 EUR sumą tokiam pat laikotarpiui ir taikant įstatymu įtvirtintus apribojimus, maksimaliai sumokėtume 1999,99 EUR. T.y. bendra kredito kaina negali būti daugiau nei dvigubai didesnė.
Beje, skolinantis svarbu nepamiršti, kad jau seniai galioja ir 40 proc. pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklė – neturint kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galima skirti iki 40 proc. gaunamų pajamų.
Tai svarbu ne tik kreditoriui, bet ir gyventojui įsitikinant ar kreditorius tinkamai įvertino jo galimybes grąžinti paskolą.
2. Turėtų pigiau kainuoti ir paskolos su 0 proc. palūkanomis
Tikriausiai teko pastebėti įvairias lizingo bendrovių akcijas, kurių metu skelbiama, kad vienam ar kitam daiktui įsigyti taikomos 0 proc. palūkanos. Triukas čia būdavo paprastas – palūkanos nulinės, bet mokami itin aukšti sutarties bei kiti papildomi mokesčiai, kad jas kompensuotų.
Nuo šiol visi mokesčiai (sutarties sudarymo ir administravimo), įskaičiuojami į bendrą kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. visos paskolos sumos. T.y., jei skolinatės 1000 EUR 36 mėn. laikotarpiui su 0 proc. palūkanomis, tokie mokesčiai per visus trejus metus negali viršyti 437 EUR.
Visgi pabrėžtina, kad imant paskolą, pirmiausia reikia atsižvelgti į BVKKMN, kuri parodo ir paskolos palūkanas, ir visus kitus mokesčius – t.y. bendrą visos paskolos kainą.
Palūkanų norma kai kuriais atvejais gali siekti vos kelis procentus arba būti nulinė, tačiau prisidėjus įvairiems mokesčiams, galutinė suma, kurią sumokėsite už paskolą, gali gerokai išaugti.
Tad norėdami palyginti kelių bankų ar kredito įstaigų pasiūlymus, lengviausiai tai padarysite lygindami jų teikiamų paskolų BVKKMN, kuri išreiškiama procentais. Beje, lyginant pasiūlymus vertėtų lyginti vienodus paskolų terminus.
3. Galima sumažinti turimos paskolos kainą
Taigi, geros žinios žmonėms, imantiems paskolą nuo vasario mėnesio, bet ką daryti tiems, kurie yra pasiskolinę nesulaukę šio įstatymo pakeitimo?
Deja, jeigu paskolą turite pasiėmę iki vasario 1 dienos, jums galioja tos sąlygos, kurios buvo įtvirtintos vartojimo kredito įstatyme tuo metu, kai ėmėte paskolą.
Visgi viena gera žinia yra – jeigu paskolą turite pasiėmę, pavyzdžiui, trims mėnesiams, o po vasario 1 dienos sugalvojote ją pratęsti dar kuriam laikui, jums turėtų būti taikomos mažesnės, t.y. iki 75 proc., palūkanos ir įstatyme įtvirtintos 0,04 proc. mokesčių ribos. Kitaip tariant, jums turėtų būti pasiūlytos sąlygos, kurios neprieštarauja naujai įstatymo redakcijai.
Lygiai tokios pat sąlygos turėtų būti taikomos, jeigu nuspręstumėte paskolą refinansuoti kitoje kredito įstaigoje. T.y., jeigu dabar turimą paskolą perkelsite į kitą banką ar kitą kredito įstaigą, jums bus taikomi aktualioje vartojimo kredito įstatymo redakcijoje numatyti apribojimai vartojimo kredito kainai.
4. Sumažėjo TV reklamos
Pelnydamosi iš aukštų palūkanų ar pasitikėdamos kliento suteikta informacija ir jos netikrindamos iki šių metų vasario, greitųjų kreditų bendrovės didelius rinkodaros biudžetus galėjo skirti televizijos reklamai ir tokiu būdu prisivilioti naujų klientų.
Greitųjų kreditų bendrovės televizijoje buvo vieni didžiausių reklamdavių, tačiau po įstatymo atnaujinimo, situacija pasikeitė. „Bigbank“ duomenimis, jau per pirmas tris šių metų vasario savaites, kai įsigaliojo nauja Vartojimo kredito redakcija, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, finansų sektoriaus reitingų kiekis (GRP) televizijoje sumažėjo beveik 53 proc.
Dėl palūkanų normos, sutarties mokesčių, paskolos išdavimo laiko ribojimų bei pareigos atsakingai tikrinti kliento mokumą, bendrovės patiria daugiau išlaidų, mažėja jų pelnas ir dėl to mažinamas TV reklamai skiriamas biudžetas.