Nes cukraus suvartojame 22 proc. daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos.
Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį.
Tiesą sakant, labai keista, kodėl pasirinktas būtent cukrus, o ne druska ar riebalai – mat jei jau žiūrėti, ko suvartojame daugiau, tai pirmoje vietoje turėtų būti apmokestinta druska, po to – riebalai, ir tik po to – cukrus.
Gal cukrus auka pasirinktas todėl, kad jau pergyveno ne vieną reguliavimų naštą – muitus, kvotas, cukraus mokesčius. Išgyvens ir naująjį akcizą.
Tiesa, kiek ilgiau pagalvojusi, Sveikatos apsaugos ministerija sušvelnino poziciją ir pakvietė verslininkus pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, kad šie mažintų druskos, cukraus ir transriebalų naudojimą gaminiuose.
Dar reguliavimų meniu galėtų būti siaubą keliančios sergančių žmonių nuotraukos: ant cukraus pakelių – vaikučiai be kojų, ant šokoladinių sūrelių – išgedę dantys. Jau visi žino, kas nutinka rūkaliams, tesužino ir kas laukia smaližių.
Grįžtant prie mokesčio, pradžioje valdžios norėta apmokestinti tik vaisvandenius. Bet štai naujo mokesčio idėją greitai perima platesnę vaizduotę turintys ekspertai, kurie pasiūlo visuotinį cukraus mokestį - akcizą. Nes kodėl gi taip išskirtinai – tik vaisvandenius, kuo tortas ar grynas cukrus už juos geresnis?
Ir štai – uogose panirusių lietuvių vasara užtikrintai sugadinta. Nes kaip žinia, cukruje cukraus daugiausia, ir dėl akcizo jis brangtų labiausiai. Kokioje duonoje, kelių centų kainos pakilimo gal ir nepastebėtum, o štai naminė uogienė taptų gerokai brangesnė.
Vis tik cukraus mokestis vargu ar kiek paveiktų gyventojų vartojimą ir gamintojų pasirinkimus. Mat ne visų prekių paklausa yra lanksti kainos pakėlimui.
Jei prekės negali pakeisti kita, analogiška, arba išlaidų jai dalis biudžete nėra reikšminga, kelk kainą nekėlęs - žmonės cukrų, druską ir toliau pirks, kaip kad perka akcizinius degalus ar akcizinę elektrą, ar net akcizinį tabaką su alkoholiu. Nes negi atsisakys cukraus į kavą, jei jis kainuos ne centą, o du, ir negi rinksis becukrius ledus, jei už gerą skonį reikia mokėti 10 centų daugiau?
Vis tik vieną garantuotą poveikį cukraus mokestis tikrai turės. Tai – finansinį. Daugiau eurų subyrės į valdžios biudžetą. Galės pirkti dar daugiau auksinių šaukštų. Žmonės mokės dar vieną mokestį šalia kitų jau taikomų virš dvidešimties mokesčių.
Raudonkepuraitė paklaustų senele apsimetusio vilko, kam tau tiek daug mokesčių, valstybe? Kad tu nieko nesuprastum, mokesčių mokėtojau, kiek mokesčių sumoki ir kad dar pasipurtytum pinigais, cukrinis avinėli.
Kol šeimininkės dar perka neapmokestintą cukrų, ministerijos tarnautojai nagrinėja kitų šalių praktiką, mokesčio poveikį ir efektyvumą. Metų pabaigoje – bus išvados.
Pažiūrėsime, ar valdžios godumas valdo išvadų rašytojų plunksnas. O sveikatos ministras vardan ekonomijos galėtų dvi kėdes užimti – dar ir finansų ministro, nes kol kas, panašu, labiau rūpinasi biudžetais, o ne sveikatos reikalais.