Pastaroji nebėra tik „neblogai turėti“ elementas – tai būtinybė, padedanti motyvuoti darbuotoją, suteikti stimulo stengtis ir sukurianti jam prielaidas ilgiau likti kompanijoje. Nes jauni žmonės organizacijoje dirba ne dėl to, kad turi, o dėl to, kad nori.
Prasmės darbe svarbą patvirtina ir daugybė atliktų tyrimų. Pavyzdžiui, tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „Bains & Company“ tyrė, kuo skiriasi patenkinti, įsitraukę ir įkvėpti darbuotojai. Pasirodo, kad darbuotojus labiausiai įkvepia prasmė, dėl ko organizacijos veikia, ir jos lyderiai. O įkvėpti komandos nariai yra 2,25 karto produktyvesni nei tiesiog patenkinti darbuotojai.
„Bains & Company“ antrina žinomas knygų autorius Danielis Pinkas, kuris teigia, kad darbe žmones motyvuoja trys pagrindiniai dalykai: prasmė, autonomija ir galimybė pasiekti meistriškumą (angl. purpose, mastery, autonomy). Tačiau reikia nepamiršti, kad prasmė darbe motyvuoja stengtis tik darbuotojui jaučiant, kad piniginiai klausimai išspręsti sąžiningai. Per mažą atlyginimą prasme darbe bandančios kompensuoti organizacijos neturėtų stebėtis žemu darbuotojų produktyvumu ar didele jų kaita.
Prasmė darbe suvokiama skirtingai
O kaip sukuti prasmę darbe? Tiesa ta, kad prasmė darbe – kaip laimė – ji reikalinga ir svarbi kiekvienam žmogui, visi jaučia momentą, kuomet patiria šį jausmą, bet žodžiais šią sąvoką apibūdina skirtingai arba apskritai apibūdinti negali.
Prasmė darbe taip pat suvokiama įvairiai. Pavyzdžiui, vieniems prasmė – pasaulį keičiančių produktų kūrimas. „Apple“ kompanijos įkūrėjas Steve Jobs teigė, kad „Apple“ kūriniai padeda žmonijai daryti pažangą. „Spacex“ vadovas Elon Musk kalba apie geresnės ateities kūrimo ir buvimo tarp žvaigždžių misiją. Dar kiti akcentuoja ekologiją ir siekį padaryti planetą švaresnę.
Žemiškesnių verslų atstovai linkę skeptiškai vertinti tokias misijas ir numoti ranka į prasmę. Tačiau tiesa ta, kad kiekviena organizacija atlieka prasmingą veiklą ir ji vyksta tol, kol yra jos produktų ar paslaugų pirkėjų, vartotojų ar naudos gavėjų.
Prasmę galima pajausti žvelgiant ne tik į organizacijos veiklą, tačiau į būdus, kelią link organizacijos tikslų siekimo. Juo eidami ir organizacijos tikslus įgyvendinti siekiantys vadovai savo naudojama taktika kartais prasmę iš darbuotojų atima. Jei darbuotojai yra nuolat kontroliuojami, jei organizacija nenori įgyvendinti naujovių ir inovacijų, jei darbuotojui trūksta komandos palaikymo, jei iniciatyvos lieka neišgirstos, jei nėra tiesioginio prisilietimo prie galutinio vartotojo – didelėje organizacijoje žmonės gali pasijausti tiesiog beprasmiais sraigteliais
Todėl vietoje galvojimo, kaip sukurti prasmę, reikia sudaryti ją pajausti padėsiančias sąlygas ir daugiau komunikuoti apie prasmingą darbą: leisti skleistis komandos potencialui, auginti darbuotojus pateikiant sudėtingas, tačiau įdomias užduotis, turėti ir parodyti ryšį su kuriamų produktų ir paslaugų vartotojais. Taip pat padeda organizacijų kuriamos erdvės darbuotojų pasiūlymams, išvystytoms naujoms idėjoms, projektams, mokymo ir mokymosi galimybėms. Tokios iniciatyvos skleidžiasi per veiklas įvairiuose komitetuose, Darbo tarybose, mentorystės projektuose.
Dirbtinai kuriama prasmė greitai mirs
Prasmės darbe jausmą dirbtinai sukurti bandantys vadovai patirs nesėkmę, o šis projektas greitai mirs, jei pasiūlytos idėjos prasidės ir pasibaigs tik komitetų narių galvose. Profesorius ir autorius Dan Ariely atliko eksperimentą, kurio metu trys dalyvių grupės turėjo atlikti paprastas mechanines užduotis ant popieriaus lapų. Jas užbaigus, pirmosios grupės dalyvių lapus eksperimentatoriai peržiūrėjo, įvertino ir pasidėjo, antrosios – padėjo į šalį nežiūrėję, o trečiosios – dalyviams matant sudraskė dokumentų naikintuvu.
Tikriausiai nereikia komentuoti, kurios grupės narių motyvacija liko didžiausia. Tačiau įdomu tai, kad antrosios, eksperimento vadovų ignoruotos, grupės narių motyvacija nukrito taip pat žemai, kaip ir tų, kurių užduotys buvo sunaikintos. Tad vadovai turi ne tik leisti iniciatyvoms skleistis, bet ir rasti mechanizmus, padedančius puikioms idėjoms nepaskęsti skubos, darbų gausos ir tiesiog biurokratijos mechanizme, o iniciatyvą parodžiusius ir idėją pasiūliusius darbuotojus paskatinti bei pagirti.
Kaip pavyzdį galiu paminėti logistikos sektoriuje veikiančią įmonių grupę cargoGO, kuri, užuot ignoravusi jaunų ISM studentų atliktą tyrimą apie darbuotojų nusiteikimą logistikos sektoriuje, rimtai įvertino jų atliktą darbą ir gautas išvadas nusprendė panaudoti veiklos tobulinimui. Reakcija į tokius pasiūlymus, parodymas, kad iniciatyvos ir nuomonė yra išklausoma bei vertinama – itin svarbus organizacijos darbo aspektas, padėsiantis prisitraukti talentus bei leisiantis jaunam žmogui savo darbe matyti prasmę.
Žinoma, ne visiems lengva iš karto suvokti savo kelią, o prasmės ieškojimas ir neradimas gali ne vienam įvaryti nevilties jausmą. Tad jaunam, prasmės darbe ieškančiam žmogui patariu kalbėtis, siūlyti ir klausti. Vadovai ir kolegos padės rasti erdvę iniciatyvoms pasireikšti. Galbūt organizacijoje jau veikia tam tikri projektai, kur naujo komandos nario indėlis praverstų.
Taip pat patariu nebijoti klausti, esant poreikiui drąsiai kreiptis į vadovą bei kolegas. Jie tikrai atsakys į kilusius klausimus apie organizaciją, jos veiklą, paaiškins kiekvieno darbuotojo atliekamos užduoties svarbą organizacijoje ar galimą poveikį kompanijai, jei kažkas to žmogaus darbe nutiks ne taip. Prisiminkime, kad dėl blogai pakaltos pasagos, ši nukrito. Dėl nukritusios pasagos, žirgas suklupo. Žirgui suklupus, raitelis nukrito. Raiteliui nukritus, mūšis buvo pralaimėtas, o kartu prarasta karalystė. Ir viskas tik dėl to, kad kalvis blogai pakalė pasagą. Tad kiekvieno žmogaus darbas turi prasmę, kartais tereikia žmogaus, padėsiančio tą prasmę atrasti ir pamatyti.