Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria apie 2 mlrd., Latvijoje- 1,5 mlrd., Estijoje- 1,2 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės (BVP).
Labai svarbu pažymėti, kad medienos pramonė yra imli darbo jėgai. Šio sektoriaus įmonės sukuria 4-5 proc. visų darbo vietų Lietuvoje. Dar didesnė vertė yra tai, kad didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama regionuose, kur darbo vietų pasiūla yra ribota. Kitaip tariant, medienos pramonės įmonių veikla, nuo sostinės nutolusiuose regionuose yra labai svarbus sėkmingos regionų ekonominės plėtros veiksnys. Nes čia sukuriamos ne tik darbo vietos regionų gyventojams, bet ir mokama dalis mokesčių į savivaldybės biudžetus.
Pastaraisiais metais, nepaisant įvairių iššūkių, medienos pramonės veiklos rezultatai parodė, kad šio sektoriaus dalis bendrojoje mūsų šalies eksporto statistikoje nuosekliai didėjo. Visos šios aplinkybės rodo, kad medienos pramonė yra svarbi sėkmingai Lietuvos ekonomikos plėtrai, todėl šio sektoriaus artimiausios ateities prognozės ir tendencijos bei veiklos rezultatai tiesiogiai turės įtakos valstybės ekonomikos ir socialinės politikos rodikliams.
Pastaruoju metu stebimas medienos apdirbimo produkcijos vartojimo sumažėjimas visame žemyne, traukiasi ir statybų sektorius. Tai reiškia, kad mažėja ir žaliavinės medienos paklausa, o kartu ir jos kainos. Aukso amžius medienos žaliavos pardavėjams baigiasi, bent jau kol kas. Tuo matyt jau galėjo įsitikinti ir Valstybinė miškų urėdija.
Dėl kritusio vartojimo lygio mažėja ir medienos sektoriaus produkcijos pardavimai. Artimiausios ekonominės tendencijos visoje Europoje irgi nieko gero nežada. Tokia situacija daugumai medienos perdirbimo įmonių yra labai neapibrėžta. Nereikia užmiršti, kad jos turi paskolų iš bankų, investavusios į naujos įrangos įsigyjimus, įsteigusios naujas gamybines bazes, apsirūpinusios sandėliavimo ir logistikos pajėgumais, įdarbinusios daugybę darbuotojų. Visa tai kelia didelį nerimą dėl medienos pramonės artimiausios ateities scenarijų.
Esant tokia ekonominei turbulencijai yra labai svarbi administracinė- reguliacinė aplinka, kurią nustato tiek ES, tiek nacionalinės valdžios institucijos. Reikalingas labai intensyvus verslo ir įvairių lygių valdžios dialogas ir kompromisų siekimas. Labai svarbu, kad valdžios sprendimai, kurie tiesiogiai paliečia šį gyvybiškai svarbų ekonomikos sektorių, būtų subalansuoti, įvertinant ne tik ekologines, bet ir socialines, ekonomines tokių sprendimų pasekmes valstybėms ir visuomenėms.
Deja, kalbant apie ES žaliosios politikos kursą, galima įsitikinti, kad kartais, tokio subalansuoto, visapusiško matymo, stokojama, o sprendimai daromi ir jie įgyvendinami, visiškai neatsižvelgiant į dinamiškai besikečiančias ekonomines sąlygas. Tokiu būdu, rizikuojama, medienos pramonės sektorių, visoje Europoje, paversti mažai gyvybingą ir nekonkurencingą pasaulio rinkose.
ES kartu su nacionalinėmis Vyriausybėmis įgyvendina Natura 2000 programą. Jos esmė, dar labiau riboti ūkinę žmogaus veiklą gamtoje ir steigti naujas saugomas buveines. Iš pirmo žvilgsnio, tai puiki iniciatyva, kuri turėtų prisidėti prie žalesnės Europos ateities. Tačiau jos vykdymas nevisada yra racionalus pirmiausiai todėl, kad ribojimo priemonės valdininkų yra taikomos labai išplėstai. Ir kai kurių miškininkų mokslininkų teigimu, tokie neadekvatūs ribojimai, net gali kenkti miškų prieaugiui. Akivaizdu, kad neproporcingas Natura 2000 taikymas ilgainiui stipriai sumažins ir žaliavinės medienos pasiūlą visoje Europoje.
Vis garsiau kalbame ir link to einame, kad reikia atsisakyti plastiko, betono ir kitų gamtai nedraugiškų medžiagų. Tačiau turbūt ateityje neatsisakysime nei medinių baldų, nei medinių namų. Ar kas nors rimtai galvoja, kuo mes pakeisime gamtai žalingas medžiagas savo buityje, pramonėje? Ir jeigu tai bus mediena ar yra galvojama, kaip ja pakankamai apsirūpinti ilgalaikėje perspektyvoje?
Vien tik tvarumo ir atsakingo vartojimo skatinimo čia neužteks. Tai yra nepakankama priemonė, medienos poreikio didėjimui ateityje kompensuoti. Siekiame, kad miškų kirtimas ateityje mažėtų, bet tuo pačiu medienos, kaip palankios aplinkai medžiagos, poreikis ateityje augs. Kaip suderinti šį atsirandantį disbalansą? Jau dabar yra reikalingi sprendimai, kurie leistų medienos žaliava aprūpinti nacionalinę medienos apdirbimo pramonę. Juolab, kad ji valstybei sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę, negu elementarus medienos eksportas į kitas šalis. O, kaip rodo praktika, apsirūpinti medienos žaliava, ją atsivežant iš kitų šalių, yra beveik neįmanoma.
Šiuo požiūriu, labai sveikintina yra LR Seimo nario J. Baublio ir kitų, įvairioms LR Seimo frakcijoms priklausančių Seimo narių įstatyminė iniciatyva, kuri leistų nustatyti aiškią kryptį, kaip valstybė naudoja savo miškų išteklius. LR Miškų įstatymo 7- o straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimų liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, kad riboti Lietuvos miško resursai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai. Pirmenybė būtų teikiama ne elementariam kirsto miško išvežimui iš Lietuvos, o jo perdirbimui Lietuvos teritorijoje, sukuriant kur kas aukštesnę pridėtinę vertę.
Perdirbamos medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas. Todėl šis įstatymas atitiktų ir naująją ES miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka, pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, kuriuos pirmiausiai ir sudaro medienos gaminiai.
Naujas teisinis reguliavimas duotų apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą valstybei. Priėmus įstatymo projektą, prognozuojamas papildomas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas Lietuvoje, sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje ir per metus leistų sukurti apie 65 mln. eurų papildomos ekonominės vertės.
Medienos pramonės ateitis didele dalimi priklausys nuo to, kaip verslas sugebės rasti sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių. Bet nemažesne dalimi ekonominė valstybės, visuomenės ir žmonių sėkmė priklausys ir nuo to, kaip verslas, visuomenė ir valdžios institucijos sugebės tarpusavyje kalbėtis, išgirsti vienas kitą ir rasti protingus bei subalansuotus sprendimus.