Kadangi su skaičiais nepasiginčysi, nes jie pateikiami pagal sutartą skaičiavimo metodiką, tai darbdavių organizacijos pateikė genialų pasiūlymą – keisti pačią formulę ir į ją įtraukti produktyvumo (našumo) kriterijų. Su tuo entuziastingai sutiko Ekonomikos ir inovacijų ministerija (dar vienas siurprizas!), valdoma Laisvės partijos.
Kas tas našumas
Paprastai darbo našumas matuojamas produkcijos apimtimi, kurią pagamina vienas darbuotojas per tam tikrą laiką, arba laiko trukmę, reikalingą produkcijos vienetui pagaminti. Vykdant skirtingų šalių darbo našumo palyginimą lyginama darbuotojo per vieną valandą sukuriama pridėtinė vertė.
Pvz., dirba du kirpėjai, vienas per valandą apkerpa 2 klientus, o kitas – vieną, tačiau antrasis uždirba dvigubai daugiau. Kalbant apie pagamintos produkcijos kiekį (apkirptus klientus), tai našesnis yra pirmasis kirpėjas, bet kalbant apie sukurtą vertę, tai jos daugiau sukūrė antrasis. Taigi sukuriamos vertės šaltinis yra perkamoji klientų galia. Ir tai liečia visą paslaugų sferą: ar tai būtų pramogos, ar viešbučiai, ar sveikatinimo paslaugos. Ir iš čia galime padaryti paprastą išvadą – paslaugų sferoje pajamų augimą užtikrina kylantys darbuotojų atlyginimai. Todėl atrodo šiek tiek keista, kai apie našumą pradeda kalbėti paslaugų sferos darbdaviai.
Ar norime ir toliau būti second hand šalimi?
Nors darbo našumas Lietuvos pramonėje nuolat auga ir savo augimu lenkia senąsias Europos šalis, tačiau jis vis dar yra kartais mažesnis nei šalyse lyderėse. Kas lemia tokį atsilikimą?
Kad ir kaip būtų liūdna, bet Lietuva yra nekvalifikuoto darbo šalis. Dauguma apdirbamojoje pramonėje dirbančių darbuotojų dirba rankinio pobūdžio darbus, nereikalaujančius ypatingų kvalifikacijų ar žinių. Ir tai yra nulemta to, kad vis dar dirbama naudojant 20-30 metų senumo technologijas. Kaip tik todėl darbdaviai reikalauja netaikyti jokių ribojimų įvežant darbuotojus iš trečiųjų šalių: vis dar tikimasi atidėti neišvengiamą mūsų pramonės transformaciją.
Bet šie metai darbdaviams pateikė ir daugiau „siurprizų“. Tai – energetinių išteklių bei žaliavų kainų šuoliškas augimas bei Rusijos-Ukrainos karas. Ir staiga paaiškėja, kad atlyginimai buvo vienintelis prognozuojamas dalykas, o planai eilinį kartą atidėti gamybos modernizavimą gali reikšti verslo pabaigą.
Europos kontekste mūsų nuolatinės kalbos apie gamybos automatizavimą ir modernizavimą atrodo šiek tiek keistokai, nes ten jau diskutuojama apie kitą pramonės transformacijos etapą – skaitmenizavimą. Ar tikrai ir toliau norime būti šalimi, kuri naudoja įrangą iš „antrų rankų“? O gal vis dėlto išnaudosime progą ir iškart žengsime du žingsnius?
Kas verčia įmones didinti produktyvumą?
Visų pirma, aišku, tai – konkurencija ir pelno siekis. Bet dar yra ir darbo užmokesčio dedamoji. Nuolat augantys atlyginimai anksčiau ar vėliau padaro gamybą nerentabilia. Fizinių krūvių didinimas taip pat turi savo ribas (net jeigu darbdaviams dažnai taip ir neatrodo). Ir tada lieka tik dvi išeitys: verslo uždarymas ar modernizavimas.
Taip, pakeitus technologijas mažėja darbuotojų, tačiau nauji darbai reikalauja didesnių kompetencijų ir yra geriau apmokami. Ir čia atsiranda šaltinis paslaugų sferai. Ne tik dėl išaugusios klientų perkamosios galios, bet ir dėl papildomų darbuotojų. Kad ir kaip neįprastai skambėtų, bet kaip tik paslaugų sferos darbdaviai turėtų būti labiausi suinteresuoti atlyginimų kilimu.
Reziumuojant
Taigi našumo dedamoji apskaičiuojant MMA turėtų prasmę naudojant ją atvirkščiai, t. y. – kuo mažesnis našumas, tuo daugiau reikia kelti atlyginimus.
Na, o kalbant apie diskusijas dėl MMA nustatymo, tai jos visų pirma turėtų vykti dvišaliu formatu tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Šis formatas pasiteisino derantis dėl Darbo kodekso keitimo bei svarstant apskritai visus su darbo santykiais susijusius klausimus. Vyriausybė į šias diskusijas turėtų įsitraukti vėlesniame, trišaliame formate.
P.S. Šiandien metinė infliacija peržengė 20 proc. ribą, todėl pasiūlymas didinti MMA 19 proc. yra akivaizdžiai nepakankamas. Ji turėtų augti daugiau nei infliacija ir galėtų siekti 900 ir daugiau eurų.