Teigiama, kad ekonominis ir visuomeninis duomenų naudojimo potencialas yra didžiulis – juos naudojant gali būti sudaromos sąlygos kurti inovatyviomis technologijomis pagrįstus naujus produktus ir paslaugas, didinamas gamybos efektyvumas ir suteikiamos priemonės visuomenės problemoms spręsti. Pavyzdžiui, sveikatos srityje duomenys padeda teikti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti individualizuotus gydymo metodus ir gydyti retas ar lėtines ligas.
Šiuo metu prieiga prie tam tikrų kategorijų duomenų viešose duomenų bazėse dažnai nesuteikiama net ir mokslinių tyrimų ar novatoriškos veiklos tikslais. Kai kurios valstybės narės jau kuria struktūras, procesus ir priima teisės aktus, kad palengvintų pakartotinį tokių duomenų naudojimą, tačiau to negalima pasakyti apie visą ES, turbūt ir apie Lietuvą.
2020 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija (EK) priėmė reglamento pasiūlymą dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo aktas). Reglamente sukuriamas pakartotinio tam tikrų kategorijų apsaugotųjų viešojo sektoriaus duomenų naudojimo mechanizmas, kuris priklauso nuo kitų asmenų teisių užtikrinimo (asmens duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės teisių ir komercinio konfidencialumo apsaugos). Jis leis fiziniams ir juridiniams asmenims naudotis viešojo sektoriaus institucijų disponuojamais duomenimis komerciniais arba nekomerciniais tikslais.
Reglamentas apima:
- įvairias priemones, kuriomis siekiama didinti pasitikėjimą dalijimusi duomenimis;
- naujų ES neutralumo taisyklių, pagal kurias nauji duomenų tarpininkai galėtų veikti kaip patikimi dalijimosi duomenimis organizatoriai, parengimą;
- priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pakartotinai naudoti tam tikrus duomenis, kuriais disponuoja viešasis sektorius;
- priemones, kuriomis europiečiams suteikiama galimybė kontroliuoti, kaip naudojami jų sugeneruoti duomenys.
Kokius sektorius apims naujasis teisinis reguliavimas?
Šių metų vasario mėn. EK duomenų strategijoje pranešama, kad bus kuriamos konkrečių sektorių duomenų erdvės: pramonės (gamybos), žaliojo kurso, judrumo, sveikatos, finansinių, energetikos, viešojo administravimo institucijų, žemės ūkio bei su įgūdžiais susijusių duomenų erdvės. Galima numanyti, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas institucijų, atsakingų už šias sritis, pakartotiniam duomenų naudojimui.
Kokie iššūkiai laukia viešojo sektoriaus?
Nors Reglamente nurodoma, kad bus steigiamas bendras visų ES valstybių narių informacinis punktas, kuris padės nustatyti tinkamus naudoti duomenis ir sukurs struktūras, kurios teiktų viešojo sektoriaus institucijoms technines priemones ir teisinę pagalbą, viešojo sektoriaus lauks nemažai iššūkių.
Tikėtina, kad didžiausi viešojo sektoriaus iššūkiai bus susiję su duomenų, kurių reikės pakartotiniam naudojimui, identifikavimu. Taip pat teks rasti būdus, kaip iš tų duomenų išgauti informaciją ir kartu visiškai išsaugoti privatumą ar kitas teises, kurios gali būti susietos su duomenimis.
Nors Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, jo nuostatų nereikia perkėlinėti į nacionalinę teisę, vis dėlto viešojo sektoriaus institucijos privalės pasirengti dokumentus, reglamentuojančius sąlygas, kuriomis leidžiamas pakartotinis duomenų naudojimas ir kuriomis nebūtų daromas poveikis teisėms ir pareigoms, susijusioms su prieiga prie tokių duomenų.
Kokios pagalbos galima tikėtis iš ES?
Kad sukurtų patrauklią, saugią ir dinamišką duomenų ekonomiką, ES užtikrins, kad būtų nustatytos aiškios ir sąžiningos prieigos prie duomenų ir pakartotinio jų naudojimo taisyklės bei būtų suteiktos naudotojams teisės, priemonės ir įgūdžiai, padėsiantys jiems visiškai valdyti savo duomenis. Taip pat žadama, kad bus investuojama į naujos kartos duomenų saugojimo ir tvarkymo priemones, infrastruktūrą ir vienijami Europos debesijos pajėgumai.
Koks bus santykis tarp Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Duomenų valdymo akto?
EK teigia, kad bus visapusiškai laikomasi Europos taisyklių, visų pirma privatumo ir asmens duomenų apsaugos. Valstybės narės turės būti techniškai pasirengusios užtikrinti, kad privatumo ir konfidencialumo būtų paisoma visapusiškai. Tai gali apimti įvairias priemones, pradedant techniniais sprendimais, pvz., duomenų anoniminimas ar apdorojimas viešojo sektoriaus valdomose ir prižiūrimose specialiose infrastruktūrose, ir baigiant teisiškai privalomais konfidencialumo susitarimais, kuriuos turi pasirašyti pakartotinis naudotojas.
Jei duomenys bus perduodami pakartotiniam naudotojui, privalės būti įdiegti mechanizmai, kuriais būtų užtikrinta atitiktis BDAR ir išsaugomas komercinis duomenų konfidencialumas. Kaip tai atrodys praktikoje – sunku pasakyti, tačiau tikėtina, kad turėsime daug neatsakytų klausimų ir dar daugiau „pilkųjų zonų“.