Neleidžia skolai išbrangti
Sutartyse su klientais dažnas paslaugų ar prekių teikėjas nurodo punktus, kurie apibrėžia kliento atsakomybę laiku nevykdant įsipareigojimų. Dažniausiai tai – baudų, netesybų dydžiai, delspinigiai, galimybė atiduoti skolas administruoti trečiosioms šalims su dėl to prisidedančiais papildomais mokesčiais.
Be kita ko santykius tarp paslaugų ar prekių teikėjo bei kliento reglamentuoja ir šalies įstatymai. Jie numato paslaugų ar prekių teikėjo teisę dėl skolos kreiptis į atitinkamas institucijas – teismus, antstolius. Visa tai didina įsipareigojimų naštą skolą turinčiam asmeniui. Tad kuo greičiau grąžinama skola, tuo mažiau delspinigių ar kitų papildomų sumų tenka susimokėti, o skolų išieškotojo darbas čia – sukurti motyvuojančią situaciją skolai grąžinti.
Taigi, susisiekus skolų išieškotojui, svarbu ne jo vengti, o komunikuoti ir ieškoti būdų grąžinti skolą, kadangi neradus bendro sutarimo, gali būti priimtas sprendimas kreiptis į teismą ar antstolį. Būtent pastarųjų institucijų darbas labiausiai išaugina įsiskolinimus.
Siekia padėti, o ne nubausti
Skolų išieškotojai visuomenėje vis dar vaizduojami kaip pikti ir nesukalbami žmonės. Tačiau kiekvieną dieną skambindami ar gaudami skambutį mes galvojame apie tai, kaip galime padėti žmogui ar įmonei. Juk skolos kaupiasi ne tik dėl užmaršumo, piktavališkumo, bet ir dėl drastiškai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
Stengiamės suprasti skolingą žmogų ir ieškome jam bei mūsų klientui tinkamo sprendimo, kaip galėtume sumažinti arba visai panaikinti skolą, o žmogus galėtų be jos gyventi laisvai. Juk nei vienam iš mūsų nėra malonu turėti įsiskolinimą. Aišku, pasitaiko įvairių situacijų, tačiau visuomet stengiamės išlikti profesionalūs ir padėti.
Skolų išieškotojo nereikia bijoti, tai yra žmogus, kuris siekia padėti grąžinti skolą be papildomų pasekmių. Skolingam asmeniui visuomet stengiamės paaiškinti susidariusią situaciją, jį išklausome ir kartu bandome ieškoti sprendimo. Dažniausiai su skolingais klientais bendraujame dėl konkrečios skolos situacijos, tačiau paaiškėjus faktui, jog įsipareigojimų asmuo turi ir daugiau, stengiamės jį išklausyti. Jei asmuo prašo patarimo, mes stengiamės jam padėti.
5 žingsniai į finansinę laisvę
Visų pirma, jei nutiko taip, kad atsirado skolų, būtinai susisiekite su savo paslaugų teikėju, kuriam esate skolingi, tarkitės bei ieškokite sprendimų, kaip greičiau atsiskaityti.
Na, o jeigu skola atsidūrė skolų administratorių rankose, taip pat nevenkite bendravimo, rodykite iniciatyvą ir norą susimokėti skolą. Bendradarbiaujant galime rasti abipusiai naudingą sprendimą. Pokalbis su skolų valdymo įmonėmis gali atrodyti gąsdinantis, tačiau nepamirškite, kad kitame telefono ragelio gale su jumis bendrauja žmogus, kuris nori jums padėti.
Trečiasis žingsnis – asmeninių ar šeimos išlaidų peržiūra. Kartais gali atrodyti, kad sutaupyti pinigų skolai grąžinti paprasčiausiai nėra iš ko, tačiau egzistuoja tikimybė, kad problema slypi neteisingame finansų valdyme, o ne jų trūkume. Kruopščiai peržvelkite visas savo pastarųjų mėnesių išlaidas, įvertinkite, kurios iš jų būtinos, o kurias galima perskirstyti taip, kad liktų pinigų skolai grąžinti.
Ketvirta, susidarykite asmeninį ar šeimos biudžetą ir skolos grąžinimo planą. Kai jau žinosite, kur išleidžiate savo pinigus, suskirstykite išlaidas į būtinąsias (būsto nuoma ar paskolos įmoka, atsiskaitymai už komunalines paslaugas, maistas) ir nebūtinas (pramogos, laisvalaikio išlaidos, skanėstai). Kol pavyks pasiekti tikslą atsikratyti skolos, savo biudžeto lentelėje esančias nebūtinas išlaidas stenkitės nukreipti skolai atiduoti. Apskaičiuokite, kokią dalį pajamų tam galite skirti per mėnesį ir susidarykite planą, per kiek laiko galėsite grąžinti skolą, bei jo laikykitės.
Na ir galiausiai, jei matote, kad turimų pajamų trūksta greitesniam išsivadavimui iš skolos ir kelionei į finansinę laisvę, apsvarstykite galimybę užsidirbti papildomai. Galbūt, priklausomai nuo savo darbo pobūdžio, galite laikinai priimti daugiau užsakymų ar susirasti papildomą darbą nepilnu etatu pagal specialybę. O gal išeitis – įsidarbinti pavežėju ar maisto išvežiotoju. Nereikalingų daiktų pardavimas ar nuoma (pavyzdžiui, automobilio, įvairios technikos) taip pat gali būti papildomų pajamų šaltinis. Svarbu nedelsti, nes tai tik augina finansinę naštą.