Pernai metais pasaulinė IPO rinka nesublizgėjo. Pagal sandorių skaičių fiksuotas 45 proc. kritimas (1333 IPO sandoriai 2022 m., palyginti su 2436 sandoriais – 2021 m.), o pagal pritrauktų investicijų dydį – net 61 proc. sumažėjimas (179,5 mlrd. JAV dolerių 2022 m., palyginti su 459,9 mlrd. JAV dolerių – 2021 m.). Europos rodikliai dar prastesni – IPO pritrauktų investicijų suma praėjusiais metais senajame žemyne susitraukė net 78 proc., o sandorių skaičius – 70 proc.
Be abejonės, IPO sandoriai atspindi pasaulinių ir regioninių finansų rinkų nuotaikas, nes IPO iš esmės yra optimizmu, augimu ir investuotojų tikėjimu pagrįsti sandoriai. Tapusi vieša, įmonė kviečia investuotojus pasitikėti jos plėtra ir ją įvertinti viliantis, kad jos augimo planai išsipildys. Dėl to nenuostabu, kad investuotojai šiuo metu nenori investuoti į naujus rinkos dalyvius.
Nepamirškime ir geopolitinio, ir makroekonominio konteksto. Europoje vyksta karas, beveik visą pasaulį yra apėmusi infliacijos krizė, centriniai bankai didina palūkanų normas, o tai mažina lėšų prieinamumą ir kelia investicijų grąžos reikalavimų kartelę. Taigi, praėjusių metų IPO rezultatas šiame kontekste yra tiesiog logiška visų šių aplinkybių pasekmė.
Tamsius debesis atpūtė ne tik karas
Didelį poveikį IPO sandorių klimatui turėjo Rusijos invazija į Ukrainą, dėl kurios ėmė sparčiai augti energijos išteklių kainos. Seka elementari: didėjant energijos kainoms, didėja verslo išlaidos ir mažėja gyventojų perkamoji galia, o abu šie veiksniai turi įtakos įmonių vertinimui, grindžiamam būsimomis pajamomis. Dėl to ne tik mažėja galima IPO sandorio vertė. Pačios bendrovės ėmė iš naujo vertinti, ar tokiomis aplinkybėmis apskritai laikas žengti į biržą. Tiesa, šiuo atveju yra viena išimtis – padidėjus energijos kainoms, energetikos bendrovėms atsirado gera proga pritraukti potencialių investuotojų. Vis tik jos sudaro nedidelį IPO rinkos segmentą.
Tačiau IPO sandorių sulėtėjimą nulėmė ir daugybė kitų veiksnių. Pavyzdžiui, įtampa tarp JAV ir Kinijos sumažino susidomėjimą Kinijos bendrovėmis. Apskritai, praėjusiais metais tarpvalstybinių IPO sandorių, t. y. sandorių, kai vienos šalies bendrovė įtraukiama į kitos šalies biržos prekybos sąrašus, aktyvumas sumažėjo 61 proc., palyginti su 2021 metais.
Dideli sandoriai vyksta, bet daug rečiau
Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis mažėja ir ypač didelių – daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių – IPO skaičius. Praėjusiais metais įvyko tik 21 toks sandoris, kai prieš metus tokių buvo net 82.
Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis vis dar sudaromi milijardiniai sandoriai, vadinasi, rinkoje yra savimi užtikrintų įmonių, įsitikinusių, kad jų siūlymas bus toks paklausus, jog krizė jo nepaveiks arba paveiks nereikšmingai. Geras pavyzdys yra sportinių automobilių gamintojo „Porsche AG“ IPO, vykęs pernai rugsėjį. Per jį buvo pritraukta 8,7 mlrd. JAV dolerių. Dar daugiau – 10,7 mlrd. JAV dolerių – pritraukė dar pačioje 2022 m. pradžioje Pietų Korėjoje įvykęs „LG Energy Solution“ IPO. Šanchajaus vertybinių popierių biržoje išsiskyrė „China Mobile“ IPO, pritraukęs 8,2 mlrd. JAV dolerių.
2023 m. perspektyva: dėmesys pagrindiniams verslo rodikliams ir ESG
Žinoma, finansų rinkos ir bendrovės nepraranda vilties dėl ateities ir naujų sandorių. Žvelgiant į 2023 m. perspektyvą, matyti, kad horizonte laukia gana solidus potencialių IPO sąrašas. Ir, nors aktyvumas ateinantį ketvirtį ar net pusmetį veikiausiai dar bus žemas, tačiau šviesesnių nuotaikų ir didesnio pagreičio galime tikėtis antroje metų pusėje ar bent jau metų pabaigoje. O šiuo metu panašu, kad rinkos žaidėjai šią savotišką pauzę išnaudoja pasiruošimui ir laukia, kol situacija pagerės.
Dabar ruošiantis IPO reikia atsižvelgti į kelis svarbius momentus. Pirma, įmonės bent jau artimiausioje ateityje neturėtų tikėtis, kad daugybė smulkiųjų ir vidutinių investuotojų, apimti optimizmo, rikiuosis į eilę pirkti siūlomų akcijų. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio pagrindiniams tiksliniams investuotojams – būtent tiems, kurie gali nupirkti didelę dalį akcijų arba palenkti kitus investuotojus.
Antra, investuotojai šiuo metu daug dėmesio skiria tradiciniams įmonių veiklos rodikliams: pajamoms, išlaidoms, pinigų srautams, kitiems efektyvaus valdymo rezultatams, taip pat realioms prognozėms, pagrįstoms inovacijoms ir pan. Taigi, galima sakyti, kad dabar vyrauja „žemiškesnis“ bendrovių ir investuotojų požiūris į akcijų siūlymus, kai viskas grindžiama senais ir stabiliais ekonomikos dėsniais bei pelnu. Tačiau tik šiais vertinimais investuotojai neapsiriboja. Kuo toliau, tuo labiau investuotojus domins bendrovių veiklos darnumas ir jų ESG (angl. Environmental, Social, and Governance) darbotvarkės. Tarp bendrovių akcijų kainos po IPO ir įmonių pasiekimų aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse egzistuoja teigiamas ryšys, todėl ESG rodikliai įgauna vis daugiau svarbos IPO sėkmei.
Tad visus šiuos aspektus turėtų įvertinti ir Lietuvos bendrovės, svarstančios apie IPO, – nors mūsų į biržos sąrašus įtraukiamos įmonės ir jų sandoriai yra mažesni, tačiau jas veikia tie patys finansų rinkos dėsniai.