Naujasis susisiekimo ministras turi galimybę paskatinti reikalingus pokyčius ir suteikti sektoriui ilgai lauktą impulsą. Šiandien pasaulyje pažangą lemia skaitmeniniai duomenys, inovatyvūs sprendimai ir dirbtinis intelektas. Lietuvos transporto sektorius turi galimybę neatsilikti nuo šių procesų ir tapti jų dalimi.
Koalicijos sutartyje ir partijų programose aiškus prioritetas – surinkti daugiau lėšų kelių tvarkymui. Verslas supranta šio žingsnio būtinybę, tačiau nuo būsimo ministro sprendimų priklausys, kaip tiksliai bus didinami mokesčiai ir ar kartu bus skatinamas netaršus transportas bei diegiamos inovacijos, vedančios į tvaresnę logistiką Lietuvoje.
Skaitmenizacija: išlikimo klausimas
Lietuvos transporto sektoriaus skaitmenizacijos lygis yra dar labai žemas. Verslas į inovatyvius sprendimus investuoja anksčiau ir žengia pirmiau nei valstybė, bet siekiant paskatinti ne tik didžiųjų, bet ir smulkiųjų bei vidutinių vežėjų įmonių skaitmenizaciją, labai svarbu kurti paskatas jiems. Viešasis sektorius turi neatsilikti ir ruoštis laiku įgyvendinti eFTI (Elektroninio krovinio informacijos direktyvą), mobilumo duomenų erdvių inovacijas ir pasiruošti visiems reikalingiems žingsniams keistis duomenimis su verslu.
Europos Komisija aiškiai įvardijo: Europos transporto sektorius turi ruoštis galimiems neramumams. Lietuvai svarbu ne tik modernizuoti strateginę infrastruktūrą, tokią kaip TEN-T keliai ar „Rail Baltica“, bet ir investuoti į skaitmenizaciją, kuri užtikrina greitą prisitaikymą, stabilumą ir veiklos tęstinumą net ir krizės akivaizdoje.
Lietuva privalo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) skaitmenizacijos direktyvas, kurios nuo 2027 m. įpareigoja šalis nares priimti elektroninius krovinio duomenis. Operatyvus elektroninio krovinio duomenų apsikeitimo, muitinės ir mobilumo duomenų erdvių diegimas yra būtinas ne tik viešojo sektoriaus efektyvumui, bet ir siekiant išlaikyti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą.
Šalyje kol kas per mažai orientacijos į realaus laiko duomenų ekonomiką. Šios ekonomikos įgalinimas priklauso ir nuo mobilumo duomenų ežero – prieinamos ir atviros platformos, leidžiančios verslui pasinaudoti realiais duomenimis. Skaitmenizacijoje pirmaujančioms šalims, tokioms kaip Estija ir Suomija, duomenų priėmimo lengvinimas yra prioritetas. Tokia sistema skatina technologinių startuolių kūrimąsi ir leidžia transporto sektoriui pritaikyti pažangias priemones.
Visos iniciatyvos eitųsi lengviau, jeigu būtų įsteigta specializuota transporto inovacijų agentūra arba sustiprintas Susisiekimo ministerijos padalinys, kuris rūpintųsi skaitmeninės strategijos įgyvendinimu ir inovacijų plėtra. Tik koordinuotas požiūris ir strateginė kryptis užtikrins skaitmenizacijos mastą, kurio šiandien reikia sektoriui.
Svarbu pažymėti, kad inovacijų smėliadėžės kūrimas leistų Lietuvoje kurti ir bandyti pažangiausius sprendimus – nuo autonominių transporto priemonių iki naujausių 5G ir ITS technologijų. Tokios iniciatyvos, kaip „5G sandbox“, kuriai jau skirta 24,5 mln. eurų, rodo didžiulį vietos įmonių ir startuolių potencialą. Tęsiant ir plečiant šiuos projektus, būtų galima pritraukti dar daugiau tarptautinių investicijų ir sustiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą.
Dekarbonizacija: ne žodžiai, o veiksmai
Dekarbonizacijos politikos įgyvendinimas Lietuvos transporto sektoriuje kol kas juda lėtai. Transporto sektorius yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių šalyje, tačiau progresas taršos mažinimo link nedidelis. Vos 1,09 proc. visų transporto priemonių Lietuvoje yra varomos elektra (ES vidurkis siekia apie 2,5 proc.). ES Žaliasis kursas numato iki 2050 m. sumažinti transporto sektoriaus išmetamas emisijas 90 proc., tad Lietuvai reikia skubiai peržiūrėti savo transporto politiką, kad išvengtų baudų ir prisitaikytų prie būsimų ES reguliavimo pokyčių. Privalome parengti ambicingą, ilgalaikę dekarbonizacijos strategiją, kuri būtų aiški ir naudinga tiek verslui, tiek visuomenei.
Buvusio Europos Centrinio Banko vadovo, ekonomisto Mario Draghio ataskaitoje pabrėžiama, kad „Europos Sąjunga turi sinchronizuoti visas savo politikos kryptis su klimato tikslais ir suderinti jas su įvairiais dekarbonizacijos planais bei konkurencingumo procesais, kurie turi būti nustatyti siekiant paversti juos tramplinu energetikos įmonių gamybos pajėgumams, skatinti transporto sektorius ir švariąsias technologijas bei skatinti intensyvias vertės grandines versluose ir gamyklose, ypač tose gamybos srityse, kuriose pasiekti nulinės emisijos tikslus yra ypač sudėtinga.“ Mūsų kontekste turime galvoti, kaip dekarbonizacijos procesus paversti mums ekonomiškai naudingais, skatinti tiek žaliosios elektros vartojimą, tiek savo ekonomikos šakas, pvz. biometano gamybą arba, kaip tai daro Suomija – sintetinio kuro (HVO) gamybą.
Lietuvai svarbu ne tik prisidėti prie Europos dekarbonizacijos tikslų, bet ir strategiškai išnaudoti šį procesą stiprinant nacionalinį atsparumą. Pasiruošimas ekonominiams bei aplinkosauginiams iššūkiams yra svarbi sąlyga, norint išlaikyti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Pirmiausia, dekarbonizacijos planas turi skatinti verslą rinktis mažiau taršius transporto sprendimus per reguliavimo ir mokestines priemones. Įmonės, kurios renkasi švaresnius sprendimus, turi gauti realias paskatas. Tam reikalingos mokesčių lengvatos ir išimtys mažataršiam transportui. Nuo kelių infrastruktūros mokesčio turėtų būti atleistos mažataršės ir visai netaršios transporto priemonės. Anglies dvideginio ir kelių mokesčiai turėtų būti sumažinti ar visai netaikomi toms įmonėms, kurios įgyvendina mažiau taršius sprendimus.
Lietuvoje trūksta lėšų kelių infrastruktūros plėtrai, o viena iš didžiausių problemų – plačiai naudojami taršūs automobiliai. Sprendimas – griežtesnis tokių transporto priemonių apmokestinimas. Be to, reikėtų peržiūrėti ir pritaikyti taiklesnes, lankstesnes PVM lengvatas lengviesiems elektromobiliams. Tokie žingsniai ne tik paskatintų pereiti prie mažiau taršių transporto priemonių, bet ir padėtų mažinti ŠESD emisijas bei padidintų kelių infrastruktūros finansavimą.
Alternatyvių degalų naudojimas Lietuvoje iki šiol yra retas reiškinys. Verslas, pasiruošęs investuoti į švarias transporto priemones ar perėjimą prie švaresnių degalų, privalo būti skatinamas aiškiu paskatų mechanizmu.
Ir galiausiai, mažos taršos zonos Lietuvos miestuose – priemonė, kurią privalu įgyvendinti remiantis geriausiomis Europos praktikomis. Šios zonos pagerintų oro kokybę miestuose bei prisidėtų prie ilgalaikės taršos mažinimo strategijos. Valstybė privalo užtikrinti, kad mažos taršos zonų sistema būtų aiški, veiksminga ir atitiktų ES standartus.
Skaitmenizacija ir dekarbonizacija yra ne tik atskiri siekiai, bet ir vienas kitą papildantys sprendimai, kurie kartu gali užtikrinti sektoriaus konkurencingumą ir ilgalaikį augimą. Skaitmeninių duomenų integracija padeda optimizuoti procesus, o dekarbonizacijos politika – pereiti prie tvaresnių ir švaresnių sprendimų. Naujojo susisiekimo ministro laukia ne tik infrastruktūros atnaujinimo uždaviniai – būtina modernizuoti visą transporto ekosistemą taip, kad ji būtų konkurencinga ne tik šiandien, bet ir atlaikytų rytojaus iššūkius.
