Toks sprendimas reiškia, kad jau greitai dalis vartotojų, kurie naudojasi draugų ar giminių „paskolintais“ prisijungimo duomenimis, nebegalės žiūrėti filmų ir serialų nemokamai. Tikėtina, kad paskyromis besidalijančių vartotojų nemažai ir Lietuvoje, tačiau tikslus jų skaičius nėra žinomas.
„Netflix“ teigia, kad artimiausiu metu pasiūlys galimybę ir toliau dalytis paskyromis gyvenant skirtinguose būstuose. Tiesa, tai kainuos papildomai. Platformos vadovai įsitikinę, kad dėl minimo pakeitimo vartotojų skaičius kris, tačiau tai bus laikinas neigiamas pokytis.
Kintanti sutartis
Pagal dabartines taisykles, vartotojas, prieš pradėdamas naudotis „Netflix“ paslaugomis, privalo sutikti su paslaugos teikėjo sutartimi (angl. User Agreement arba Terms of Use). Joje aptariami paslaugos teikėjo ir vartotojo įsipareigojimai bei teisės.
Šios sutarties, kurios paskutinis atnaujinimas atliktas 2023 m. sausio 5 dieną, 4.2 punkte nurodyta, kad visos „Netflix“ paslaugos ir bet koks turinys yra skirtas konkrečiam asmeniniam ir nekomerciniam vartojimui. Taip pat nurodoma, kad paslauga negalima dalytis su asmenimis, gyvenančiais už namų ūkio ribų, išskyrus atvejus, kai tokia išimtis yra numatyta plano sąlygose.
Draudimas naudoti „Netflix“ paslaugas ne viename namų ūkyje nėra naujas – jis į sutarties sąlygas buvo įtrauktas jau 2018 metais. Tačiau tuometinėje sutarties versijoje dar nebuvo nurodoma, kad tokiam draudimui gali būti numatomos išlygos atsižvelgiant į pasirinkto plano sąlygas.
Dar ankstesnėje sutarties versijoje, kuri galiojo iki 2018 m. gegužės 11 d., apribojimo dėl naudojimo tik viename namų ūkyje sąlyga apskritai nebuvo minima. Lietuvoje „Netflix“ paslaugomis oficialiai galima naudotis nuo 2016 m. sausio pradžios.
„Netflix“ sutartis numato, kad paslaugos teikėjas gali retkarčiais keisti sutarties sąlygas. Šie pakeitimai naujiems paslaugos vartotojams įsigalioja nedelsiant nuo sutarties sudarymo, o esamiems, jei nėra nurodyta kitaip, – po 30 dienų nuo pakeitimų paskelbimo.
Vartotojų apsauga ES ir Lietuvoje
Europos Sąjungoje (ES) ir valstybėse narėse vartotojų teisių apsaugai skiriama daug dėmesio. Tokį požiūrį lemia poreikis ginti silpnesniąją sutarties šalį – vartotoją. ES vartotojų teisių apsaugos direktyvos, galiojančios ir Lietuvoje, numato galimybę teismine tvarka pripažinti tam tikras vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis.
Nesąžiningomis paprastai laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartos yra tokios sąlygos, kurios paslaugų teikėjo yra nustatomos iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje, o vartotojas tokią sutartį sudaro prisijungimo būdu, neturėdamas galimybės derėtis dėl sąlygų.
Preziumuojama, kad tokia sutarties sąlyga, kuri verslininkui suteikia teisę vienašališkai ir be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, yra nesąžininga. Vis dėlto, jeigu sutartyje yra numatyta vienašalio sutarties keitimo galimybė ir egzistuoja pagrįstos priežastys tokiam sutarties pakeitimui, ši prezumpcija negalios.
Tuomet sutarties sąlygos sąžiningumas ar nesąžiningumas būtų vertinamas pagal konkrečias aplinkybes: teikiamų paslaugų pobūdį, sutarties keitimą lėmusias priežastis ir jų svarbą; būtų atsižvelgiama, ar dėl tokio pakeitimo stipriai pakinta vartotojo teisės ir pareigos.
Tam tikrais atvejais (pvz., dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos, įmonės finansinių rezultatų ir pan.) verslininkas yra priverstas keisti paslaugų sutarties sąlygas, norėdamas išlaikyti ir toliau vystyti savo verslą. Tokie pakeitimai ne visada naudingi vartotojui (pvz., paslaugos teikėjas gali nustatyti papildomą mokestį už dalijimąsi paskyra). Bet kuriuo atveju, vienašališkai keisdamas sutarties sąlygas paslaugos teikėjas turi iš anksto, prieš protingą terminą („Netflix“ paslaugų sutartyje numatyta, jog mažiausiai prieš 30 dienų) raštu informuoti vartotojus apie pakeitimus. Vartotojai, kuriems tokie pakeitimai yra nepriimtini, turi teisę nutraukti sutartį.
Vartotojas savo teises visada gali ginti teisme arba kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas. Ginčo atveju būtų vertinama, ar sąlygų pabloginimas iš esmės keičia sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Jeigu po sąlygų pakeitimo vartotojas toliau gali naudotis tuo turiniu, kuris jam buvo prieinamas iki sutarties pakeitimo, paslaugos kokybė išlieka tokia pati, o tik apribojamas namų ūkių skaičius, kuris gali naudotis viena paskyra, mažai tikėtina, kad tai galėtų būti laikoma esminiu šalių teisių ir interesų pusiausvyros pažeidimu.
Maža to, vartotojai, pradėję „Netflix“ paslaugomis naudotis po 2018 m. gegužės mėnesio 11 dienos, jau sutiko su sąlyga, kad paskyra yra skirta naudoti tik jų namų ūkyje. Naujosios priemonės, kurias paslaugos teikėjas diegia siekdamas užtikrinti griežtesnį šios sąlygos laikymąsi, nėra šios sutarties sąlygos pakeitimas, nebent keistųsi paslaugos apmokėjimo sąlygos.
Dalijimosi slaptažodžiais (ne)teisėtumas
Dalijimasis „Netflix“ slaptažodžiais skirtingose valstybėse gali būti ne tik vertinamas kaip žala paslaugos teikėjui, bet ir patraukti teisėsaugos dėmesį. Pavyzdžiui, JAV dalijimasis slaptažodžiais formaliai yra vertinamas kaip federalinis nusikaltimas. Dėl to „Netflix“, techninėmis priemonėmis užtikrindama draudimą dalytis prisijungimo duomenimis, netgi užkirstų kelią tokiam nusikaltimui.
Jungtinės Karalystės Intelektinės nuosavybės biuras taip pat palaiko „Netflix“ sprendimą blokuoti dalijimąsi paskyromis. Biuras dar praėjusiais metais informavo, jog dalijimasis prisijungimo prie turinio transliavimo platformos duomenimis gali būti neteisėtas.
Lietuvoje slaptažodžių naudojimas nėra tiesiogiai reglamentuojamas įstatymais ar kitais teisės aktais. Apie tai, kad slaptažodžiams taikomas konfidencialumo reikalavimas ir jie negali būti atskleidžiami tretiesiems asmenims, paprastai yra nurodoma šalių pasirašomose sutartyse, paslaugų teikimo taisyklėse, įmonių vidiniuose norminiuose aktuose.
Jeigu sutartyje yra numatytas draudimas atskleisti paskyros duomenis tretiesiems asmenims, savanoriškas tokių duomenų atskleidimas kitiems asmenims gali būti laikomas sutarties su paslaugos teikėju pažeidimu. Už sutarties pažeidimą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė, pvz., sutartyje numatyta bauda, paslaugos teikėjo nuostolių atlyginimas ar net sutarties nutraukimas.
„Netflix“ paslaugų sutartyje numatyta, kad vartotojo slaptažodis yra skirtas tik asmeniniam naudojimui ir negali būti atskleistas kitiems asmenims. Panašu, kad iki šiol „Netflix“ į vartotojų dalijimąsi slaptažodžiais žiūrėjo pro pirštus ir nekėlė vartotojų civilinės atsakomybės klausimo. Tačiau dabar „Netflix“ politika dalijimosi slaptažodžiais klausimu keičiasi, todėl planuojama taikyti griežtas priemones, tokias kaip paslaugų teikimo neautorizuotiems vartotojams blokavimas. Be to, planuojama taikyti papildomą mokestį vartotojui, kuris paskyra norės dalytis su kitais namų ūkiais.
Žala autorių teisėms
Tos pačios paskyros naudojimas keliuose namų ūkiuose yra reikšmingas ir autorių teisių apsaugos atžvilgiu. Intelektinė nuosavybė ir jos apsauga užtikrina srautinio turinio platformą valdančios įmonės išlikimą.
Vartotojai moka „Netflix“ mėnesinę prenumeratą, kad galėtų naudotis didžiuliu filmų ir televizijos laidų katalogu. Tačiau visas „Netflix“ platformoje pasiekiamas turinys yra saugomas autorių teisės. Kad vartotojams suteiktų prieigą prie autorių teisių saugomų kūrinių (pvz. „Sony Pictures“ ar „Warner Bros“ filmų), „Netflix“ sudaro licencines sutartis su autorių teisių turėtojais ir moka jiems licencinius mokesčius. Be to, „Netflix“ kuria savo filmus bei laidas, taigi, patiria išlaidų, tokių, kaip honorarų išmokėjimai turinio kūrėjams.
Naudojimasis kito asmens paskyra srautinio turinio platformoje, kai tai draudžia paslaugos teikėjo sutarties sąlygos, bei nemokant mokesčio autoriaus turtinių teisių turėtojui už naudojimąsi kūriniais, turėtų būti traktuojamas kaip autorių teisių pažeidimas.
Autoriaus turtinių teisių turėtojas turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti platinti, nuomoti, suteikti panaudai, transliuoti ir kitaip skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą prieinamu kompiuterių tinklais. Už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą autoriaus turtinių teisių turėtojas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą.
Asmuo, kuris prisijungia prie kito asmens paskyros, jokio atlyginimo už naudojimąsi kūriniais nemoka. Tokiu atveju nukenčia autoriaus turtinių teisių turėtojas, kadangi praranda galimas pajamas. „Netflix“ savo sutartyje yra aiškiai nurodžiusi, kad paslauga ir bet koks per paslaugą pasiekiamas turinys yra skirtas tik asmeniniam naudojimui ir juo negalima dalytis su kitais asmenimis už namų ūkio ribų, nebent taikomas prenumeratos planas numato kitaip.
Taigi, tokie vartotojų veiksmai ne tik pažeidžia „Netflix“ paslaugų sutartį, bet ir mažina jos pajamas, kurias ji galėtų skirti naujam turiniui kurti ar teisėms į kitų sukurtą turinį įsigyti pagal licencines sutartis.