Infliacija rekordinėse aukštumose
Nuo metų pradžios pradėję garsėti nuogąstavimai dėl augančios infliacijos ir iššūkių ją suvaldyti pasitvirtino. Kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais išlieka tarp sparčiausių euro zonoje. Kovo metinė infliacija šalyje, Statistikos departamento duomenimis, pakilo iki 15,6 procentų. Tuo metu euro zonoje, „Eurostato“ duomenimis, kovo mėn. ji siekė 7,5 procento.
Kainos aktyviau ėmė augti pernai metų antrą pusmetį – vykstant masinei vakcinacijai ir mažėjant COVID-19 suvaržymams, sparčiai atsigaunanti paklausa ir nuo jos tebeatsiliekanti pasiūla sudarė palankias prielaidas kainų augimui. Vartojimą skatino ir augę atlyginimai bei pandemijos metu didėjusios gyventojų santaupos. Tačiau vasario 24 d. Rusijos pradėta karinė invazija Ukrainoje šią situaciją gerokai pakoregavo suteikdama papildomą postūmį kainų šuoliui. Nuo karo pradžios brango nafta, dujos, kiti energetiniai ištekliai, augo žaliavų kainos. Tai savo ruožtu didino ir galutines vartojimo kainas visame pasaulyje. Kovo mėn. Lietuvoje vartojimo prekių kainos padidėjo 3 procentais.
Kada infliacija pasieks piką ir kainų augimas pradės lėtėti – ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Tačiau, ko gero, visi sutaria, kad daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, kuri yra svarbi žaliavų tiekėja ir svarbi pasaulio maisto tiekimo grandinės dalyvė.
Tirpstanti turimų lėšų perkamoji galia
Taigi klausimas, ką šiandien turėtų daryti gyventojai, kai lėšos rekordiškai augant infliacijai praranda perkamąją galią. Net ir didelių santaupų nesukaupę gyventojams susiduria su dilema, ar esant tokioms aplinkybėms riboti išlaidas atsisakant ne pirmo būtinumo pirkinių ir laisvas lėšas atidėti juodai dienai ar neatidėlioti planuotų pirkinių ir nelaukti, kol kainos dar ūgtels.
Esant aukštai infliacijai lėšų kaupimas be jų vertės išsaugojimo išties netenka tikslo – jei rytoj už sutaupytus pinigus įsigysi mažiau, nei galėjai vakar, toks taupymas tampa nuostolingas. Būtent tai yra ir viena iš prielaidų, kodėl pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas vartojimo paskolų rinkos suaktyvėjimas. Dėl vartojimo paskolos šiuo metu aktyviai kreipiasi taip pat ir tie gyventojai, kurie pirkinį planavo pirkti nuosavomis, pačių sutaupytomis lėšomis. Įvertinę, kad labiau apsimoka pasiskolinti trūkstamą dalį lėšų, jie priima sprendimą planuotą pirkinį įsigyti dabar – tokiu būdu iš karto bus galima naudotis įsigyta preke ir išvengti galimos rizikos už tą pačią prekę ateityje mokėti daugiau.
Kada skolintis verta?
Pagrindinis klausimas, kurį turite užduoti sau prieš priimdami sprendimą skolintis nepriklausomai nuo infliacijos ir jos trajektorijos – ar pirkinys suteiks jums ilgalaikę naudą, kiek ilgai jūs juo naudositės ir kiek ji kainuos, jei nuspręstumėte po metų kitų jį parduoti? Skolintis verta, jei planuojate ilgalaikės vertės pirkinį, kuriuo ketinate naudotis ilgą laiką, kuris pagerins gyvenimo kokybę, buitį, galbūt net padės ateityje užsitikrinti didesnes pajamas. Galbūt pirkiniu naudositės ne tik jūs, bet ir galėsite iš jo uždirbti pasyvių pajamų, pavyzdžiui, nuomodami kitiems asmenims.
„Citadele“ banko duomenimis, vidutinė vartojimo paskolos trukmė šiuo metu yra 4 metai. Aktyviausiai vartojimo paskolas Lietuvos gyventojai ima namų remontui ir kitoms su būstu ir buitimi susijusioms išlaidoms, taip pat skolinasi lėšų įsigydami automobilį. Aktyviausiai vartojimo poreikiams skolinasi 28–35 amžiaus grupės gyventojai, 4 iš 10 besikreipusiųjų pageidavo pasiskolinti iki 5 tūkst. eurų.
Jei visgi planuojamas pirkinys bus skirtas trumpalaikiam naudojimui, tuomet vertėtų apsvarstyti galimus kitus, alternatyvius sprendimo variantus. Jei visgi liko vienintelė alternatyva ir priėmėte sprendimą imti vartojimo paskolą, tuomet taip pat būtinai išsiaiškinkite, kokia bus galutinė pirkinio kaina. Kokias palūkanas mokėsite, kokie bus taikomi kredito sutarties mokesčiai. Be to, būtinai įvertinkite, kokiam laikotarpiui imsite kreditą, tai irgi turės įtakos galutinei kainai. Atsakę į šiuos klausimus, priimsite tinkamiausią sprendimą.