Skaidri VVĮ veikla turi didelės įtakos atsakingo verslo kūrimui, o profesionali valdyba tiesiogiai lemia ilgalaikę įmonės sėkmę, pasitikėjimą ja. Vienas tokių pavyzdžių – „Ignitis grupė“, per daugelį veiklos metų pelniusi sąžiningai dirbančios įmonės vardą. Stipri valdyba gali teigiamai paveikti valstybės kontroliuojamos įmonės veiklos rezultatus.
Valstybė pagal nutylėjimą įmones kurti ir valdyti imasi tuomet, kai niekas iš privataus verslo ta veikla užsiimti nenori arba tokios veiklos vykdymas centralizuotai yra pats naudingiausias visuomenei ir vartotojams. O jei kada ateitų naujų rinkos žaidėjų, įmonę galimai vertėtų parduoti, nes priminė jos įkūrimo priežastis nebeegzistuotų.
Ir jei valstybė investavo į kokį nors verslą – nesvarbu, kad jis yra reguliuojamas, kad jam nustatoma pelno marža, jis turi uždirbti ir užtikrinti kokybiškų, tvarių ir optimalios kainos paslaugų teikimą bei dividendų sumokėjimą į valstybės biudžetą. Tokiu atveju atsiranda poreikis profesionalios ir nepriklausomos valdybos formavimui, siekiama, kad ji kartu su vadovybe ir visas darbuotojais užtikrintų bendrovei keliamų akcininkų lūkesčių bei strateginių tikslų įgyvendinimą.
Valdybų formavime – deleguoti ir nepriklausomi nariai
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, formuojant valdybas, jose turi būti kuo daugiau nepriklausomų narių, ministerijų atstovai, vadovaujantis tuo pačiu atrankos procesu, privalo būti skiriami pagal kompetenciją. Kita vertus, šiuo metu pagal LRV nutarimą Nr. 631, atrankos procedūra taikoma tik kandidatams į nepriklausomus narius, o ir ministerijose ne visuomet pavyksta rasti tuos, kurie turėtų ir noro, ir žinių dirbti tokioje komandoje, į valdybas ateitų su ilgamete darbo versle, kolegialiuose organuose patirtimi.
Tiesa, vis dar išgirstame apie taip vadinamą telefoninę valdyseną, kai ministras paskambina ar susitinka tiesiogiai su generaliniu direktoriumi, apeidamas valdybą, pasako jam, ką reiktų padaryti. Tokios praktikos akivaizdžiai prieštarauja EBPO rekomendacijoms, kur aiškiai siūloma užtikrinti valdybų nepriklausomumą ir nesikišimą į įmonės veiklą.
Kokių valdybų mums reikia?
Panašiai valdybos veikia ir listinguojamose įmonėse. Anksčiau akcininkai ir suinteresuotų asmenų valdyba nelabai kreipdavo dėmesį į nepriklausomumo elementą valdyboje, tačiau dabar tai keičiasi apie tai užsimenama vis garsiau – nepriklausomų yra daugiau ir jie atrodo patikimesni. To reikalauja ir listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksas bei naujosios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos.
Reikia suvokti, kad visų valstybės įmonių pagrindinis savininkas iš esmės yra ne Vyriausybė, o mes – visi Lietuvos piliečiai, todėl norisi, kad valdyba dirbtų piliečiams, atsiskaitytų jiems, o ne vien ministrui, Vyriausybei.
Tuomet kyla kitas klausimas – kas tiksliai žino, kokių valdybų reikia, kas jas atrenka? Taip, yra Vyriausybės paskirta atrankos komisija, tačiau kaip ji gali žinoti, kokių kompetencijų be strateginio planavimo, finansinio audito, organizacinės plėtros reikia konkrečios įmonės valdybai?
Kasmet valdyba atlieka savo veiklos įvertinimą: aptaria, kaip sekėsi dirbti, kas pavyko geriau, ką reikėtų tobulinti, paruošia valdybos veiklos tobulinimo planą. Tokia yra tarptautinė praktika, panašiai jau vyksta ir Lietuvoje.
Įsivertindama veiklą, valdyba išgrynina ir svarbiausias kompetencijas, kurių reikia efektyviai ir kompetentingai valdybos veiklai. Kadangi pasaulyje ir Lietuvoje aplinka ir verslo poreikiai keičiasi labai dinamiškai, gali atsirasti poreikis kompetencijoms, kurių anksčiau nereikėjo. Taip išgryninamos trūkstamos kompetencijos. Būtent tokių kompetencijų turėtų būti ieškoma, atrankant naujus valdybų narius. Remiantis tarptautine praktika, bendras reikiamų kompetencijų, reikalingų valdyboje skaičius, būna 20 ir daugiau.
Kuriama vertė priklauso nuo profesionalumo
Tarp deleguotų narių gali būti ir savivaldybės, ir Vyriausybės, pavyzdžiui, ministerijos atstovas. Įprastai jie turi savų, su tiesioginėmis pareigomis susijusių darbų, todėl valdybų veiklai neretai neturi laiko, ką jau kalbėti apie tai, kad reikia gerai išmanyti darbo valdybose specifiką bei gerąsias valdysenos praktikas. Be to, papildomai jiems už tai nemokama, todėl jei darbų tiek, kad tenka dirbti savaitgaliais – kokia čia motyvacija?
Natūralu, kad nesijausdami motyvuoti, tokie žmonės valdyboms neretai atneša ir minimalią vertę – jie išmano savo sritį, veiklą, šiek tiek ir konkrečios įmonės specifiką, tačiau kaip plačiąja prasme veikia bendrovių valdysena – nežino, nes retai turi patirties iš privataus verslo valdymo ir darbo kolegialiuose organuose.
Siekiant ministerijų atstovų, dirbančių valdybose kompetencijų stiprinimo, „Baltic Institute of Corporate Governance“ (Bendrovių valdymo institutas Baltijos šalyse, – Red.) tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje valstybės tarnautojams sukūrė specialią 4 dienų mokymo programą ir nemokamai vien Lietuvoje apmokė beveik 100 valstybės tarnautojų, tokie mokymai šiemet gali būti tęsiami. Savo lėšas ir laiką Institutas investavo tam, kad valstybė, kaip didžiausias savininkas, taptų profesionalesnis – būti savininku taip pat reikia turėti kompetencijų. Juk jei turėtume, pavyzdžiui, 80 proc. bendrovės akcijų, nuo mūsų kompetencijos verslo valdyme priklausytų visos įmonės veikla, nes akcininkai priima pačius svarbiausius bendrovei sprendimus.
Tuo tarpu nepriklausomus prisijungti iš dalies motyvuoja ir finansinis elementas, nors jis ir yra labiau simbolinis, ypač lyginant su reikiamomis kompetencijomis ir atsakomybe. Nepriklausomiems nariams mokami 600–1000 eurų atlygiai per mėnesį. Tam, kad oriai pragyventi, reikia dirbti keliose valdybose, todėl labai svarbu, kad toks darbas būtų įdomus, kad rūpėtų verslas, rezultatai, net kultūra, kad norėtųsi įmonę pakelti į naują kokybinį lygį.
Geroji VVĮ valdysena kuria pasitikėjimą įmone
Nepriklausomi nariai, jei jie profesionalai ir išmano valdyseną, skatina įmonę būti skaidria, atsakinga bei efektyvia. Tokiu atveju įmonė atsiskaito visiems akcininkams, ministrui, jei nuosavybė siekia 100 proc. – ir visiems interesų dalininkams, pirmiausia – Lietuvos piliečiams. O kai veikla yra skaidri, atsiranda pasitikėjimas, suprantama, kad skandalams tokioje įmonėje vietos nėra.
Kad nuo valdybos ir vadovybės tiesiogiai priklauso įmonės veiklos sėkmė, jos įvaizdis, atspindi „Lietuvos geležinkelių“ pavyzdys – pasikeitus vadovybei, įmonė pradėjo dinamiškai keistis, praėjo 4 metai ir įvyko daug svarbių ir reikalingų transformacijų. Taip pat – „Klaipėdos naftos“ atvejis, kai per labai trumpą laiką buvo įgyvendintas vienas sėkmingiausių pasaulyje SGD terminalo statybos projektų.
Energetikos įmonių grupė EPSO-G, kurioje buvo suformuotos profesionalios ir nepriklausomos stebėtojų taryba ir valdyba, per kelis metus pasiekė tokį pažangios valdysenos standartų lygį, kad buvo pripažinta geriausia iki šiol buvusia tarp visų VVĮ. Ta pažanga tiesiogiai atsispindėjo ir grupės įmonių veikloje bei rezultatuose.
Dar vienas tokių pavyzdžių – „Ignitis grupė“: per daugybę metų, kai stebėtojų taryboje veikia nepriklausomi profesionalūs nariai, negirdėjome apie skandalus, tik matėme nuolatos gerėjančius rezultatus, skaidrumą, atskaitomybę. Per daugelį metų atsirado pasitikėjimas, matymas, kad įmonė dirba sąžiningai. Tam įtakos turėjo ir stebėtojų taryba jos nepriklausomų, profesionalių narių darbas.
Daugeliui nepriklausomų narių būtent tokie įgyvendinti pokyčiai yra didžiausia motyvacija, nes tai tiesiogiai prisideda prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo ir gyvenimo standartų augimo.