Skaitmeninė bankininkystė suteikė galimybę klientams – tiek privatiems, tiek verslo – patogiau tvarkyti savo finansinius reikalus: apmokėti sąskaitas, pervesti pinigus, apsipirkti, investuoti ir atlikti kitas operacijas tiesiog sėdint ant sofos namuose. Statistika patvirtina, kad atskirtis tarp skirtingų amžiaus grupių vartotojų mažėja ir, iš regionų traukiantis fiziniams bankų poskyriams, toliau mažės.
Tai tik kelios tendencijos, rodančios skaitmeninės bankininkystės kryptį 2023-iaisiais. Ko dar galime tikėtis ir kaip pokyčiai paveiks žmones, smulkųjį ir vidutinį verslą, didžiąsias kompanijas bei tą patį finansinių paslaugų sektorių?
Tradicines paslaugas keičia skaitmeninės
Per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninės bankininkystės paslaugų naudojimas Europoje išaugo kone dvigubai, tačiau skirtumai tarp regionų išlieka dideli. „Eurostato“ duomenimis, aktyviausi yra Norvegijos, Islandijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų gyventojai – šiose šalyse internetu prie bankinių paslaugų yra jungęsi daugiau nei 90 proc. žmonių. Lietuva nuo jų kiek atsilieka (72 proc.), tačiau vis tiek smarkiai lenkia Europos Sąjungos (ES) vidurkį (58 proc.), tuo tarpu mažiausiai internetine bankininkyste naudojasi Albanijos (5 proc.), Juodkalnijos (8 proc.), tarp ES šalių – Bulgarijos ir Rumunijos (po 15 proc.) gyventojai.
Sparčiai augant skaitmeninės bankininkystės paslaugų vartojimui, gyvo aptarnavimo poreikis mažėja. Lietuva yra puikus to pavyzdys: jei dar 2019 metais fiziniame banko skyriuje nesilankiusių klientų dalis siekė 30 proc., tai pernai ji išaugo iki beveik 60 procentų, rodo Lietuvos bankų asociacijos tyrimas. Reaguodami į šiuos pokyčius, tradiciniai bankai vieną po kito uždaro regionuose ir mažesniuose miestuose veikiančius savo padalinius, o nuo 2010 metų uždaryta beveik 600 tokių skyrių.
Tai tik dar labiau skatina skaitmeninės bankininkystės paslaugų augimą, ypač tarp vyresnio amžiaus, regionų gyventojų – tų, kurie kitu atveju būtų ir toliau ėję į banką susimokėti mokesčių, atlikti pavedimų bei tvarkyti kitų finansinių reikalų.
Taigi kitąmet e. bankininkystės paslaugų augimas neišvengiamai toliau augs, o bankai plės ir tobulins savo skaitmenines paslaugas, vis labiau supanašėdami su technologijų bendrovėmis.
Klientai nori patogumo
Ne visiems bankams šie pokyčiai malonūs, tačiau jie neišvengiami. Žmonių požiūris ir poreikiai keičiasi – jau dabar dviem iš penkių vartotojų mobilioji bankininkystė yra jų pagrindinė finansinė platforma. Dar daugiau: žmonės yra linkę patikėti savo pinigus ne finansinėms institucijoms, jei tik jos suteikia daugiau patogumo.
„Apple Pay“ ir „Google Pay“ yra puikūs to pavyzdžiai. Grynakraujės IT kompanijos puikiai pasinaudojo situacija ir šiuo metu jų mobiliosiomis piniginėmis naudojasi daugiau nei 650 mln. vartotojų visame pasaulyje.
Kodėl žmonės jomis pasitiki? Nes nori patogumo: „McKinsey“ apklausos duomenimis, daugiau nei 80 proc. amerikiečių naudojasi e. mokėjimais, įskaitant pirkimus internetu, per programėles, atsiskaitymus parduotuvėse telefonu bei tiesioginius pavedimus kitiems žmonėms.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl taip sparčiai auga tiek šių, tiek finansinių technologijų (angl. fintech) bendrovių siūlomų paslaugų populiarumas.
Tik perkelti paslaugų neužtenka
Žinoma, priežasčių yra ir daugiau. Žmonėms, o taip pat smulkiajam ir vidutiniam verslui, aktuali galimybė patiems valdyti savo finansines paslaugas – jei ne visas, tai bent didžiąją dalį. Tai reiškia, kad skaitmeninės bankininkystės kanalai bei įrankiai turi būti ne tik aiškūs, patogūs, bet ir personalizuoti.
Pavyzdžiui, nusprendus pasiskolinti lėšų ar, atvirkščiai, dalį jų investuoti, tokią galimybę vartotojas turėtų rasti prisijungęs prie internetinės bankininkystės kompiuteryje ar telefone, o dar geriau – gauti individualų pasiūlymą.
Taigi neužtenka tik perkelti savo paslaugų į virtualią erdvę; jos turi būti lengvai valdomos, patogios ir aktualios klientams. Būtent tai gali suteikti išskirtinumą ir suteikti konkurencinį pranašumą, todėl klientų poreikiams ir jų patirčiai skaitmeniniuose kanaluose 2023 metais bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Fintech vieniems konkurentai, kitiems – partneriai
Ne viską bankai yra pajėgūs atlikti vieni patys, todėl svarbus vaidmuo tenka partnerystėms, kurios padeda rezultatų pasiekti greičiau ir efektyviau. Ir kol vieni bankai fintech startuolius laiko grėsme bei su jais konkuruoja, kiti ieško bendrų sąlyčio taškų, kurie padėtų atrasti naujas, neišnaudotas galimybes ir kartu augti.
Pozityviai nuteikia tai, kad partnerysčių dalis auga. „The Financial Brand“ apklausa parodė, kad 50 proc. bankų ir 40 proc. kredito unijų per pastaruosius trejus metus bendradarbiavo su fintech bendrovėmis.
Taigi vis daugiau rinkos žaidėjų supranta, kad finansinių technologijų startuoliai jų skaitmeninę kelionę gali padaryti lengvesnę, greitesnę ar pigesnę. Svarbiausia neužmiršti atlikti būsimųjų partnerių audito, kadangi reputacija ir klientų pasitikėjimas yra finansinių paslaugų sektoriaus pamatas, kuriuo rizikuoti negalima.
Apkarpymai negresia
Be abejo, nereikia užmiršti ir įtemptos ekonominės situacijos bei kitų veiksnių, kurie 2023 metais gali turėti įtakos skaitmeninės bankininkystės paslaugų sektoriaus vystymuisi.
Lėtėjanti ekonomika, auganti infliacija ir palūkanų normos visam bankų sektoriui žada neramius laikus. Kita vertus, po 2008-ųjų krizės didelė dalis rinkos dalyvių spėjo sustiprinti savo pozicijas, pagerinti likvidumą ir imtis pertvarkų, atsisakydami neesminių, nepelningų veiklų.
Be to, būtent technologijos suteikia galimybę dirbti efektyviau, taigi ir taupyti. Todėl skaitmenizacija turėtų būti viena iš paskutinių eilučių potencialių apkarpymų sąraše.
Skaitmeninės bankininkystės lygis finansų sektoriuje auga ir toliau augs. Technologijų pažanga, pasikeitę vartotojų poreikiai, kuriems didelę įtaką turėjo ir „Covid-19“ pandemija, skatina vis daugiau klientų pereiti nuo tradicinės prie skaitmeninės bankininkystės paslaugų.
2023 metais skaitmenizacijos traukinys įsibėgės, o į jį nespėjusiems vėliau jau gali būti vėlu.