Gelbėja mokesčių atidėjimas
Viena iš pagrindinių sudėtingu metu verslui išgyventi padedančių priemonių yra mokesčių atidėjimas, kuriuo vis dar gali pasinaudoti nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės. Jos gali atidėti nuo šių metų kovo 16 dienos iki gruodžio 31 dienos atsiradusių mokesčių skolų mokėjimą, o taip pat yra atleidžiamos nuo delspinigių.
Iki kitų metų vasario 28 dienos nuo COVID-19 nukentėję verslai gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią šiemet mokėtinus PVM, GPM bei kitus mokesčius būtų galima be palūkanų sumokėti dalimis iki kitų metų gruodžio 31 dienos. Taip pat galima prašyti pirmosios įmokos mokėjimą atidėti metams.
Jeigu dėl sudėtingos finansinės situacijos dviejų metų mokesčių skolai išdėstyti ir sumokėti neužtenka, galima prašyti mokesčių išdėstymo ir dar ilgesniam – iki penkerių metų – laikotarpiui.
Tiesa, tokiu atveju mokesčius iki 2022 metų gruodžio 31 dienos galima išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms būtų skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos. Pažymėtina, kad sudaryti mokestinės paskolos sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia – užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus.
Tokia lengvatinė tvarka taikoma tik labai ribotoms sumoms (juridiniams asmenims – iki 300.000 Eur, fiziniams asmenims – iki 100.000 Eur.). Visai kitai atidėtos mokesčių sumos daliai, ar ilgesniems terminams taikomos ne supaprastintos, o standartinės mokestinės paskolos sudarymo procedūros – skaičiuojamos palūkanos bei reikalaujama pateikti papildomus dokumentus.
Užsimota per plačiai?
Tokia pagalbos verslui priemonė iš esmės yra racionali ir logiška – ypač turint omenyje, kad pandemija verslams ir valstybei tapo netikėtu išbandymu, o pavasarį šalies ekonomikai gelbėti reikėjo greitų sprendimų. Mokesčių atidėjimas yra santykinai lengvai administruojama pagalbos verslui forma, kuri leidžia dėl pandemijos reikšmingą pajamų dalį praradusioms įmonėms išsilaikyti ilgiau. Šiandien jau ne vienas ir ne du verslai yra sėkmingai pasinaudoję tokiomis lengvatomis ir vien dėl jų galėjo neužverti durų.
Visgi ši priemonė neabejotinai kainuoja valstybei ir lemia didėjančią skylę jos biudžete, todėl kyla klausimų, kam ir kiek ilgai mokesčių atidėjimas turėtų būti taikomas. Pirmojo karantino metu, kai buvo paskelbta apie tokią paramos verslui priemonę, užsimota išties plačiai.
Tuomet neatlikusi giluminės analizės VMI sudarė nukentėjusių įmonių sąrašą, kuris yra labai ilgas. Į jį pateko ir tokių verslų, kurie nuo pandemijos nukentėjo mažiau arba nenukentėjo visai. Pažymėtina, kad savęs tarp nukentėjusių mokesčių mokėtojų neradę, tačiau taip pat galimai neigiamas COVID-19 pasekmes patyrę verslai, galėjo kreiptis į mokesčių administratorių su prašymų, kad jie į tokį sąrašą būtų įtraukti.
Dėl itin plataus nukentėjusių įmonių sąrašo nuo kovo mėnesio išties daug verslų nemokėjo jiems priskaičiuojamų mokesčių – neretai ir tais atvejais, kuomet su realiais finansiniais sunkumais įmonės nesusidūrė. Į valstybės biudžetą dėl to buvo nesurenkama vis daug mokesčių. Vasaros pabaigoje VMI jau ėmėsi skatinti dalį sąraše esančių įmonių mokesčius sumokėti – netgi pradėta viešinti informacija kokie verslai, kiek mokesčių yra nesumokėję.
Šiandien yra akivaizdu, kad dabartinės paramos verslui priemonės yra per plačiai pritaikytos, todėl didėja biudžeto deficitas ir jau kalbama apie pagalbos priemonių apimčių mažinimą. Šis mažinimas gali paliesti ir tuos verslus, kuriems pagalba yra išties gyvybiškai svarbi – pavyzdžiui, turizmo, transporto, apgyvendinimo ir panašių sektorių įmones.
Verslas nežinioje
Kartu nerimą kelia ir tai, kad visos dabartinės mokesčių lengvatų priemonės galioja tik iki metų pabaigos, o jokių žinių dėl tolimesnio pagalbos taikymo kitąmet verslas kol kas neturi. Šiuo metu komunikuojama, kad nuo kitų metų bus griežtai vertinama, ar lengvatinių mokestinių paskolų konkrečioms įmonėms iš tiesų reikia.
Tikslingesnis priemonių taikymas yra tikrai būtinas, tačiau verslui taip pat svarbu žinoti, ko galima tikėtis ir pagal kokius kriterijus pagalba bus suteikiama toliau. Be to, lengvatinis maksimalus mokesčių atidėjimo terminas yra tik dveji metai ir tik 300.000 Eur sumai (įmonėms). Tokia pagalba atsitiesti finansiškai daliai verslų gali būti per maža, juolab, kad nežinoma, kiek dar laiko pandemija ir ekstremali situacija tęsis.
Nežinomybė verslui tikrai nepadeda, o metams artėjant į pabaigą tikrai norėtųsi daugiau aiškumo dėl dabartinių lengvatų tolimesnio taikymo. Nors mokestinės paskolos visų verslo problemų neišsprendžia ir iš esmės tik leidžia laimėti šiek tiek laiko, tačiau daliai įmonių tai yra vienintelis būdas išgyventi.
Dėl to labai svarbu, kad ir kitais metais nuo COVID-19 nukentėję verslai galėtų esamomis apimtis pasinaudoti pagalbos priemonėmis. Tuo metu VMI tenka svarbi užduotis giliau išanalizuoti, kurios įmonės iš tiesų nukentėjo nuo COVID-19. Tai leistų lengvatomis pasinaudoti tiems verslams, kuriems pagalbos reikia labiausiai, o valstybės biudžetui tektų mažesnė našta.