Blaivybė – 1 pralaimėjimas
Dabar akivaizdu, kad dėl naujosios akcizų politikos išlošė stipriųjų gėrimų gamintojai – jų pardavimai mažėjo tik nežymiai. Įgyvendinus dabartinius siūlymus, Lietuvoje vartojamas alkoholis stiprės, nors jau dabar pagal šį rodiklį esame Rusijos, o ne Europos dalis.
Nėra paslaptis, kad Lietuvoje dalis vartotojų alkoholinius gėrimus renkasi tik pagal kainą. Ir savo įpročių jie nepakeis. Smarkiai apribojus alaus tarą, degtinė jiems taps tik dar patrauklesnė.
Kodėl 7,5 proc. stiprumo alus, kurį stipriu galima vadinti tik sąlyginai, 1 l pakuotėje politikams yra didesnis blogis nei penkis kartus stipresnė degtinė 2 l butelyje? O gal kas nors matė vyną, o jo stiprumas prasideda nuo 12 proc., ne didesnėje nei 0,5 l pakuotėje? Sunku įžvelgti tokios „blaivinimo“ politikos nuoseklumą.
Ekonomika ir aplinkosauga – 2 pralaimėjimas
Pasiūlymų įgyvendinimas turės ir ekonominius padarinius. 2017 m. į alaus rinką išleista apie 80 mln. 1 l PET pakuočių. Jeigu itin staigiai nepadidėtų degtinės suvartojimas, išleidžiamų PET alaus pakuočių skaičius daugės bent 50 proc., t. y. papildomais 40 mln. pakuočių.
Pakuotes surenkanti ir tvarkanti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ketina surinkti iki 95 proc. visos taros. Tai reiškia, kad mūsų aplinkoje kiekvienais metais papildomai liks 2 mln. plastikinių 0,5 l alaus pakuočių. Ir taip kasmet – milijonai, po milijonų. Tik vardan ko?
Be to, dėl ribojimo papildomai atsiradusias pakuotes reikės sutvarkyti užstato sistemoje, o alaus gamintojams tai kainuos mažiausiai 1,2 mln. Eur kasmet. Jau nekalbant apie papildomas CO2 emisijas atsirandančias pakuotes gaminant, pristatant, jas surenkant bei perdirbant.
Papildomi finansiniai įpareigojimai taps dar vienu smūgiu silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojams, kuris lems jų produkcijos brangimą. O tai spartins infliaciją bei keis alkoholio vartojimo įpročius. Bet ne alkoholio suvartojimo kiekius.
Pataisos pasekmė – dar kartą pabrangęs alus ir sąlyginai atpigęs stiprus alkoholis. Tad ji naudinga tik stipraus alkoholio pramonei ir šešėliui. Tik su pastaruoju žadėta kovoti, o ne jį remti.
Be to, kol kas nepateikta jokių pagrįstų įrodymų, kad svarstomi pakuotės ribojimai nors kiek sumažins alkoholio suvartojimą probleminėse grupėse. Neaišku, kuo remiantis kuriamas įstatymas ir kaip bus matuojama jo nauda. Tuo metu papildomi nuostoliai bei sąnaudos pramonei, vartotojams ir aplinkai – akivaizdūs.
Tarptautinė politika – 3 pralaimėjimas
Reikėtų nepamiršti ir europinės politikos. Ankstesni taros mažino įstatymai sulaukė Europos Komisijos (EK) perspėjimo ir grasinimų iškelti bylą dėl konkurencijos ribojimo. Tačiau tuomet Lietuvos Aludarių Gildija tikėjo tokios priemonės būtinumu – 2,5 l talpos, net 9,5 proc. stiprumo alaus pakuotės diskreditavo visą alaus pramonę.
Bendradarbiavome su Seimo Sveikatos Apsaugos komitetu, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, teikėme argumentus, kuriais pavyko įtikinti EK ir apsiginti. Nėra abejonių, kad EK reakcijos sulauksime ir šįkart, juolab, kad nėra sprendimą galinčių pagrįsti skaičių bei faktų. O mes, Lietuvos aludariai (kaip ir Europos aludarių asociacija), šį kartą užimsime priešingą poziciją.
Taigi svarstomas įstatymas kertasi su Lietuvos blaivinimo lozungais, ekonominio pagrindo neturi, be to, gali lemti EK nuobaudą. Tad kam to reikia? Kas dėl viso to laimės? Atsakymas paprastas – laimės kitų alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai.
Norėtųsi atkreipti dėmesį į Remigijaus Žemaitaičio siūlomą pataisą, kuri tikrai prasilenkia su blaiviu protu. Siūloma stipresnį nei 6 proc. alų pilstyti į 0,2 l, 0,3 l ir 0,35 l talpos pakuotes, o pvz. vyną, kuris yra vidutiniškai dvigubai stipresnis gėrimas, į kokio nori dydžio pakuotes. Įskaitant ir pigųjį vyną 3 l kartoninėse pakuotėse.
Suprantama, kad Seimo narys vyną mėgsta labiau. Tačiau kaip Lietuvai padės tokia arši kova prieš alų, turint galvoje, kad vynuogės Lietuvoje neauga, o alaus pramonė superka visus Lietuvių ūkininkų išaugintus salyklinius miežius. Net nebekalbu apie gamybą – alaus pramonė gamina gėrimus Lietuvoje ir dar juos eksportuoja, kuomet visas vynas ir nemaža dalis spiritinių gėrimų neša naudą tik importuojančioms įmonėms.