Globali klimato kaita, pandemija ir ekonominis nuosmukis tik pabrėžė aplinkos, socialinių ir valdymo kriterijų (ESG – angl. Environmental, Social, and Governance) svarbą įmonių veiklai ir rezultatams. Aktualu tapo ne tik Europos žaliasis kursas bei CO2 emisijų mažinimas, bet ir socialiniai aspektai – sveikatos apsauga, darbuotojų gerovė ir lankstūs darbo modeliai, nelygybės klausimai, visuomenės įtraukties didinimas.
Tendencijos rodo, kad visi šie tvarūs įmonių veiksmai gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik jų reputacijai, būsimiems santykiams su klientais ar partneriais, su reguliavimo institucijomis, bet ir pritraukti daugiau investicijų. Panašu, kad tie verslai, kuriems tvarumas jau tapo strateginiu prioritetu, įgavo konkurencinį pranašumą: tvarus požiūris į verslo vystymą atveria naujas plėtros galimybes, leidžia užsitikrinti geresnes finansavimo galimybes ir patrauklumą investuotojų, klientų bei darbuotojų akyse.
Didėja visuomenės sąmoningumas
Tvariais finansais bendroves domėtis skatina ne tik politiniai sprendimai, naujosios reguliavimo taisyklės ar instituciniai investuotojai. Svarbų balsą taria ir jaunesnės kartos mažmeniniai investuotojai. Šiandien matome, kad investuotojai tiek subrendo, jog aktualu tampa ne administravimo mokesčiai ar vien tik investicinės grąžos dydis, svarbu tampa ir vertybiniai klausimai – kur investuojami jų pinigai, kaip tai prisideda prie pokyčių pasaulyje.
Amerikiečių finansinių paslaugų bendrovės „Morgan Stanley“ apklausos duomenimis, 86 proc. Y kartos atstovų (gimę 1983–2000 m.) mano, kad tvarus investavimas yra svarbu – dvigubai daugiau šansų, kad tvarias investicijas pasirinks būtent Y kartos atstovai, lyginant su visa populiacija.
Nemažiau svarų balsą turi ir Z karta (gimę 1996–2010 m.), kuri vertina įvairovę, yra versli, pragmatiška, jos atstovai puikiai išmano technologijas. 72 proc. Z kartos atstovų mano, kad atsakingas investavimas gali turėti teigiamą poveikį aplinkosaugai, socialinei gerovei.
Taigi nenuostabu, kad su investicijomis susijusių bendrovių klientams tampa vis svarbiau, kokį poveikį investuotojo kapitalas turi aplinkai. Jie supranta, kad jų finansiniai pasirinkimai taip pat prisideda prie tvarumo, socialinių pokyčių, tvarios, efektyvios ir etiškos įmonių valdysenos. Ši tendencija matoma ir pasaulyje, ir Lietuvoje, kur vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam investavimui.
Viena tokių Lietuviško kapitalo bendrovių, kuri dalį investicijų nukreipia į daug potencialo turinčius tvarius fondus, yra gyvybės draudimo bendrovė „SB draudimas“, neseniai pakeitusi klientams siūlomų, gyvenimo ciklo filosofija paremtų investavimo krypčių sudėtį, į jas įtraukiant aukštą ESG reitingą turinčius fondus.
Tvarus investavimas užtikrina, kad įmonės būtų vertinamos ne tik pagal trumpalaikę finansinę grąžą, bet būtų atsižvelgiama ir į jų indėlį siekiant visuomeninių ir aplinkosauginių tikslų. Lėšos nukreipiamos ten, kur matomas potencialas tvarumo srityje, verslo polinkis keistis, o į tokius sektorius, kurie nėra tvarūs, pavyzdžiui, iškastinis kuras, azartiniai lošimai ar pan. investuoti atsisakoma.
Todėl renkantis naująsias investavimo kryptis, „SB draudimas“ didžiausią dėmesį skyrė ne tik tokiems kriterijams, kaip fondo sudėties įvairovė, valdomas turtas, likvidumas, bet ir maksimaliai didinamas ESG veiksnių poveikis, mažinamas anglies dioksido (CO2) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išlaikomas tvarus požiūris siekiant verslo augimo.
Tiesa, kol kas ESG fondų istorija trumpa ir rinkoje girdisi viena kitai smarkiai prieštaraujančios nuomonės, kokia bus jų grąža ilguoju periodu. Tačiau pastarasis laikotarpis buvo itin palankus tvarioms investicijoms ir, nors praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, dauguma ekspertų sutinka, kad įmonės, kurios valdomos atsižvelgiant į ESG kriterijus, yra ekonomiškai sėkmingesnės. Jos generuoja stabilesnę ir aukštesnę grąžą nei tradicinės alternatyvos ir yra tinkamos diversifikavimui.
Remiantis naujausia Pasaulinio darnaus investavimo aljanso ataskaita, tvarios investicijos per metus augo 15 proc. ir iš viso sudaro 35,3 trilijono dolerių, arba daugiau nei trečdalį viso turto penkiose didžiausiose pasaulio rinkose.
Tvarumas tampa realia galimybe, padėsiančia pritraukti investicijų
Europos Komisija įsipareigojo iki 2030 metų sutelkti bent 1 trln. eurų vertės tvarių investicijų. Šios lėšos turės būti nukreiptos į ekonominę veiklą, skatinančią aplinkosaugą, ypač mažinant energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Taip pat pandemija išryškino ir socialinių bei įmonių valdysenos aspektų svarbą, pavyzdžiui, verslo procesus, laikytus prabanga, padarė kasdienybe (nuotolinis darbas, darbuotojų sveikatos apsauga ir kt.).
Taigi finansų institucijos privalės vertinti kliento tvarumo rizikas ir priimdamos sprendimus į jas atsižvelgti. Jau dabar matome, kad pakankamai dėmesio tvarumui skiriančios įmonės įgyja konkurencinį pranašumą ir pritraukdamos investicijas užsitikrina ilgalaikę ekonominę sėkmę. Įmonių, kurios gerai tvarkosi pagal ESG kriterijus, investuotojų ratas augs, o didėjanti paklausa, tikėtina, kels ir akcijų kainas.
ESG investavimas turi daug potencialo iš naujos, nišinės tendencijos tapti svarbia ilgalaikio investavimo strategijos dalimi. Jis ne tik prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo ateities kartoms, bet vis labiau įrodo, kad generuoja stabilesnę ir aukštesnę grąžą nei tradicinės alternatyvos ir yra tinkamas diversifikavimui.