Daugėjant panašių skandalų, spaudoje vis dažniau pasirodo žinutės, skatinančios vartotojus ginti savo interesus, pvz., reiškiant grupės ieškinį, kartais net „garantuojant“ galimą sėkmę tokiose bylose.
Panašūs raginimai skamba tikrai patraukliai ir gali priminti Holivudinių filmų, tokių kaip Erin Brokivich ar serialo Kostiumuotieji, scenarijus, bet ar iš tiesų jie pagrįsti bei realūs, pasakyti galima tik atsakingai įvertinus tiek Lietuvos teisinio reguliavimo ypatumus, tiek teismų praktikos poziciją panašiose bylose.
Lietuva – ne JAV, jos teisinė sistema grindžiama Europinės kontinentinės teisės tradicijomis, kurioje keliami griežti žalos ir civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo standartai. Taigi, vartotojai turėtų atsakingai įvertinti, kokias realias galimybes ginti pažeistas teises jie turi ir kiek pastangų reikės investuoti į procesą, jei jie nuspręstų jį pradėti.
Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, būtina įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas
Kaip apibrėžia įstatymas, civilinė atsakomybė žalos atlyginimo forma yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą (Civilinio kodekso (CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).
Civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma kilti reikalingos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių yra net keturios: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Teisės literatūroje ir teismų praktikoje yra teiginių, kad verslininko sutartinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Visgi, neteisėtus veiksmus įrodyti reikės ieškovui, vartotojui, t. y. ko konkrečiai verslininkas neatliko ar atliko ne nepakankamai, kad asmens duomenys tapo vieši.
Žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, taip pat turi būti įrodyta
Be to, vartotojas turės įrodyti patirtą žalą, kurią prašo atlyginti, ir faktą, kad ši žala susijusi priežastiniu ryšiu su įrodinėjamais neteisėtais veiksmais. Žala gali būti dviejų rūšių – turtinė ir neturtinė.
Jei vartotojas įrodinės turtinę žalą, turės pateikti ją patvirtinančius įrodymus, atspindinčius realiai patirtas išlaidas ar kaštus arba negautas pajamas.
Ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą
CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šį straipsnį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl (1) nusikaltimo, (2) asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei (3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Taigi, šis specialus įstatymas neįtvirtina jokios prezumpcijos, kad vartotojas patyrė neturtinę žalą, esant teisės pažeidimu. Taigi, ieškovas turės įrodyti neturtinės žalos faktą.
Neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos seka, ir tai nuosekliai patvirtinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 bei kitas LAT nutartis).
Analogiškai sprendžiama ir vartotojų teisių gynimo bylose. Pavyzdžiui, LAT Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013 konstatavo: „tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis <...>.“
Pateikti teismų praktikos pavyzdžiai leidžia daryti išvadą, jog nustatant neturtinės žalos faktą, vien nukentėjusiojo paaiškinimų apie patirtus nepatogumus ar rūpesčius dėl teisių pažeidimo, paprastai neužtenka.
Neverta galvoti apie tūkstantines sumas
Net įrodžius reikiamo laipsnio išgyvenimus, kurie sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti, neverta tikėtis reikšmingos sumos. Pavyzdžiui, išgyvenimams, patirtiems dėl nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo kompensuoti, teismų praktikoje yra priteisiamos vos kelis šimtus eurų siekiančios sumos.
Įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas, sprendžiama dėl galimo nukentėjusiojo prisidėjimo prie žalos
Net pavykus įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas gali įrodinėti, kad žala atsirado ar padidėjo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, atlyginant neturtinę žalą, turi būti konstatuota, kad padarytas realus pakenkimas asmens fizinei ar psichinei sveikatai, kuris peržengia įprastinių išgyvenimų ribas. Įrodžius, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir ieškovas, priteistini nuostoliai mažinami proporcingai jo kaltei arba atsakovas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nukentėjusiojo prisidėjimas prie žalos gali būti konstatuotas, jeigu jis, pavyzdžiui, naudojo itin paprastą, rekomendacijų neatitinkantį slaptažodį, kitose interneto svetainėse naudojo tokį patį slaptažodį, jo nekeitė nustatytu periodiškumu ir panašiai.
Bylinėjimasis yra ilgas ir sudėtingas procesas
Bylų nagrinėjimas teismuose užtrunka. Vienos bylos išnagrinėjimas dviejų instancijų teismuose paprastai trunka bent dvejus metus, o kartais ir gerokai ilgiau.
Ieškovui tenka patirti finansinių kaštų, nes jis turi finansuoti procesą – mokėti atstovui honorarą, specialiems klausimams atsakyti byloje gali prireikti ekspertizės ir patirti kitų išlaidų. Net jei teisinis atstovas prisiima įsipareigojimą finansuoti procesą ir nereikalauja atlyginimo iki byloje bus pasiektas sėkmingas rezultatas, sėkmės atvejų dalį gauto žalos atlyginimo, priklausomai nuo konkretaus susitarimo su atstovu, teks skirti apmokėjimui už suteiktas paslaugas. Būtina įvertinti ir tai, kad bylos pralaimėjimo atveju atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turės padengti ieškovas.
Be to, ieškovams gali asmeniškai teikti paaiškinimus teisme, o tai irgi susiję su laiko ir emocinėmis investicijomis.
Apibendrinant, tenka apgailestauti, kad duomenų nutekinimo skandalų Lietuvoje vis daugėja. Akivaizdu, jog tokia situacija rodo, jog tiek valstybės institucijoms, tiek verslui būtina imtis papildomų priemonių užkertant kelią galimoms asmens duomenų vagystėms. Kita vertus, suteikti pernelyg didelės vilties dėl žalos atlyginimo galimybės ir jos dydžio vartotojams nereikėtų, nes rezultate jie rizikuoja nukentėti dvigubai tiek žlugus perdėtiems lūkesčiams, tiek patyrus papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurios dažnai gali viršyti jiems priteistas kompensacijas.