Baudos – net iki 160 tūkst. eurų
Reikia pastebėti, kad sankcijas nustatančiuose teisės aktuose tiesiogiai nekalbama apie tai, kad prekes į Baltarusiją ar iš jos transportuojantys vežėjai privalo tikrinti, ar jos nepatenka į šiai šaliai taikomų sankcijų sąrašą. Vežėjas yra lyg tik tarpinė grandis, užtikrinanti, kad prekė pasiektų adresatą. Visgi realybėje vežėjų atsakomybė yra kur kas didesnė: neretai būtent vežėjai privalo aiškintis su muitine ir bankais dėl transportuojamų prekių, jų pirkėjų ar tiekėjų, t. y., įtikinėti, kad prekė, jos pirkėjas bei pardavėjas nėra „sankcionuoti“.
Vežėjai gali nukentėti ir dėl pardavėjo organizuoti vežimą pasamdytų ekspeditorių veiksmų. Pastarieji, jei sutartyje nenurodyta kitaip, turi pateikti faktiniam vežėjui duomenis, kurie reikalingi atlikti visus muitinės formalumus. Visgi praktikoje bauda skiriama ne duomenų nepateikusiam ekspeditoriui, o vežėjui, kuris pats turi bandyti iš ekspeditoriaus atgauti pinigus už muitinei sumokėtą baudą. Nemalonumai gali grėsti ir iš banko, kuris turi teisę „įšaldyti“ mokėjimą vežėjui už suteiktą vežimo paslaugą.
Be viso to, vežėjas gali būti traukiamas atsakomybėn už tarptautinių sankcijų pažeidimą. Administracinių nusižengimų kodeksas už sankcijų pažeidimus numato baudą iki 6 tūkst. eurų. Jei pažeidus sankcijas „padaroma didelė žala Lietuvos Respublikos interesams“, jau Baudžiamasis kodeksas numato nuo 4 tūkst. net iki 160 tūkst. eurų baudą, areštą ar net įmonės vadovui gresiantį laisvės atėmimą iki 5 metų.
Trūksta informacijos
Dėl gresiančios atsakomybės vežėjas turėtų pirma pats įsitikinti, ar su Baltarusija susijęs asmuo, kurio prekės transportuojamos, yra „sankcionuotas“. Taip pat, ar prekė, kurią norima pirkti ar parduoti su Baltarusija susijusiam asmeniui, yra „sankcionuota“. Deja, vežėjas toli gražu ne visada turi visą informaciją apie prekę, kad galėtų atlikti išsamų vertinimą ir nustatyti, ar vežamos prekės patenka į sankcijų sąrašą. Pasitaiko atvejų, kad vežėjas nebūtinai turi sutartinius santykius su tikraisiais prekės pirkėju ir pardavėju, o dirba su pervežimo paslaugą užsakiusiu trečiuoju asmeniu, tad gauti daugiau informacijos apie prekę gali būti sudėtinga.
Kita problema – dvejopos paskirties prekės, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Prie jų gali būti priskiriama elektronika, kompiuteriai, telekomunikacijos įrenginiai, jutikliai ir lazeriai, navigacija ir avionika, branduolinės medžiagos, specialiosios medžiagos ir ja susijusi įranga, medžiagų perdirbimo, jūrininkystės, oro erdvės ir varomosios jėgos įrenginiai. Blogiausia, kad nėra jokio sąrašo, kur būtų išvardintos konkrečios prekės – būtina vertinti kiekvienos prekės savybes ir galimą panaudojimą, ką gali padaryti tik prekės gamintojas ar pardavėjas. Būtent jie turi nomenklatūros kodą, pagal kurį galima pasitikrinti, ar prekė patenka į dvejopos paskirties prekių sąrašą, o vežėjui tenka kliautis tik prekės sąskaitos ir pakavimo lapais.
Kiekviena situacija – individuali
Norint išvengti anksčiau minėtų situacijų, kurios gali baigtis didžiulėmis baudomis ar net laisvės atėmimu, kiekvienam vežėjui reikia atlikti tam tikrus namų darbus. Visų pirma, gauti atsakymą, kokios prekės bus vežamos – ar jos yra draudžiamų prekių sąraše, nėra dvejopos paskirties ir skirtos kariniam naudojimui bei represijoms. Vertinimą, ar prekė nėra dvejopos paskirties, atlieka siuntėjas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jei prekė patenka į draudžiamų parduoti ar įvežti į Baltarusiją prekių sąrašą, jos negalima vežti ne tik sąraše esantiems žmonėms, bet ir visoms šioje šalyje veikiančioms įmonėms. Tiesa, yra viena išimtis – jei dėl konkrečių prekių vežimo sutartis sudaryta iki šių metų birželio 25 dienos, sankcijos dėl konkrečių prekių, išskyrus karinę įrangą, vežimo nėra taikomos, jei gaunamas kompetentingų institucijų leidimas.
Kiekvienam vežėjui reikia pasitikrinti, ar paslaugos ir prekių gavėjas yra asmenų sankcijų sąraše, jiems draudžiama teikti „ekonominius išteklius“ pagal Europos Sąjungos Tarybos Reglamento 2021/997 sankcijų sąrašą. Taip pat pagal šių metų rugpjūčio pradžioje JAV įvestas sankcijas konkretiems Baltarusijos asmenims Lietuvoje veikiantys bankai negali vykdyti ir priimti jokių su jais susijusių mokėjimų.
Apibendrinant, būtina paminėti, kad kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai. Pavyzdžiui, sutartyje gali būti numatytos neigiamos pasekmės už atsisakymą vežti ar sutarties nutraukimą, tad dar sudarant sutartį būtina kuo detaliau atsižvelgti į jos punktus. Pasitaiko net tokių situacijų, kai prekių pardavėjas ar pirkėjas tampa „sankcionuotu“ jau sudarius sutartį. Tuomet vežėjas galėtų pasiremti „nenumatytomis“ aplinkybėmis ir atsisakyti vežti be neigiamų pasekmių. Tad galimybių išvengti problemų yra, svarbu tik laiku priimti sprendimus ir įsivesti papildomus saugiklius.