Didesnė vienybė euro zonoje sustiprino eurą
JAV doleris per pastarąsias kelias savaites susilpnėjo ne tik euro, bet ir kitų svarbiausių valiutų atžvilgiu. Galima išskirti kelias pagrindines priežastis, kodėl taip atsitiko. Prisiminkime, kad palūkanos JAV didėjo nuo 2015 metų pabaigos, kai JAV centrinis bankas pradėjo kelti bazinę palūkanų normą – priešingai negu kitų didžiausių pasaulio valstybių centriniai bankai. Dėl didesnio vertybinių popierių JAV doleriais pajamingumo, palyginti su obligacijų eurais pajamingumu, pinigų srautai judėjo į finansinio turto JAV doleriais rinką. Be to, JAV ekonomika 2016–2019 metais augo sparčiau negu euro zonos.
Tačiau nuo kovo JAV centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki nulio, taip gerokai sumažindamas JAV dolerio patrauklumą investuotojams. Be to, JAV dolerio silpnėjimą pastarosiomis savaitėmis galima sieti ir su sugrįžusiomis investuotojų palankiomis nuotaikomis finansų rinkose, nes JAV doleris, nepaisant augančios JAV skolos, vis dar yra laikomas saugia užuovėja valiutų rinkoje.
Akivaizdžią teigiamą įtaką euro kursui padarė ir Europos Sąjungos susitarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano, kuriam finansuoti kapitalo rinkose pirmą kartą istorijoje bus išleidžiamos Europos Sąjungos obligacijos. Tai žingsnis didinant Europos Sąjungos šalių valdžios politikos integraciją, nes jos trūksta, kad euras užsitikrintų tvirtą investuotojų pasitikėjimą.
Labai gerai šio įvykio svarbą rodo ir tai, kad dar nuo gegužės pabaigos, Europos Komisijai pasiūlius sukurti tokią ekonomikos gaivinimo priemonę, naudingiausią labiausiai nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusioms valstybėms, pradėjo mažėti ilgesnio laikotarpio tarpbankinių palūkanų EURIBOR normos, kurios dabar jau yra netgi mažesnės negu metų pradžioje.
Istorija rodo, kad euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai, prasidėjus didesniam svyravimui, būna didesni negu 5 ar 10 proc., todėl euras, jeigu vėl nebus staigių pokyčių pasaulio finansų rinkose, gali pakilti daugiau kaip 1,2 JAV dolerio, juolab kad JAV doleris vis dar yra pernelyg stiprus pagal SEB grupės valiutų vertinimo metodus.
Pigesnis JAV doleris, mažesnė infliacija šalyje
Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinių produktų, už kuriuos dažniausiai atsiskaitoma JAV doleriais, į ne Europos Sąjungos šalis praėjusiais metais sudarė 40 proc. viso Lietuvos eksporto, o ne mineralinių produktų importas iš ne Europos Sąjungos šalių – vos 19 proc. viso importo. Tokie skaičiai lyg ir rodytų, kad JAV dolerio svyravimai mūsų šalies eksportuotojams daro didesnę įtaką negu importuotojams, tačiau pažvelgę į statistiką, kokia valiuta yra pateikiama eksporto ir importo deklaracijose nurodyta prekių vertė, matome kiek kitokią situaciją.
Beveik už 43 proc. importuojamų pagamintų prekių iš ne Europos Sąjungos šalių yra atsiskaitoma JAV doleriais, kai už eksportą į ne Europos Sąjungos šalis gaunamos lėšos JAV doleriais sudaro tik apie 13 proc. viso tokio eksporto. Tai rodo, kad eksportuotojai, parduodami savo prekes ne Europos Sąjungos šalyse, stengiasi, kad su jais būtų atsiskaityta eurais, tačiau tai nereiškia, kad jų gaunama kaina eurais nepriklauso nuo JAV dolerio ar kitų valiutų kursų pokyčių. Tokia didelė atsiskaitymų JAV doleriais dalis importuojant prekes iš ne Europos Sąjungos valstybių (ypač Kinijos ar kitų Azijos šalių) nestebina, nes
visgi JAV doleris tebėra pagrindinė atsiskaitymo valiuta pasaulyje.
Sustiprėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu yra gera žinia importuotojams ir Lietuvos namų ūkiams, nes mažėja tų prekių, už kurias importuotojai atsiskaito JAV doleriais, kaina eurais. Žinoma, ne visa nauda nusėda vartotojų piniginėse, dalis jos lieka ir importuotojų kišenėse. Pavyzdžiui, dėl beveik dešimtadaliu sustiprėjusio euro JAV dolerio atžvilgiu panašiu dydžiu turėjo sumažėti ir didmeninė degalų kaina Lietuvoje, jeigu pati degalų kaina JAV doleriais nebūtų didėjusi. Kadangi Lietuva daugiau importuoja negu eksportuoja mineralinių produktų, stiprėjantis euras JAV dolerio atžvilgiu šiuo atveju yra palankus mūsų šaliai.
Be to, pastaraisiais mėnesiais smarkiai augo importas iš Kinijos, už kurį dažniausia tenka atsiskaityti JAV doleriais, todėl sustiprėjęs euras yra palankus įsigyjant prekių iš šios šalies. Apskritai sustiprėjęs euras daro neigiamą įtaką prekių infliacijai Lietuvoje.
Stipresnis euras – daugiau iššūkių eksportuotojams
Priešingomis nuotaikomis gyvena ne tik eksportuotojai, kurie pajamas gauna JAV doleriais, bet ir tie, kurie eksportuoja žaliavas, bet gauna pajamas eurais. Suprantama, tai nėra išskirtinis Lietuvos ypatumas, su tuo susiduria visos euro zonos šalys.
Pavyzdžiui, prekiaujant grūdais tarptautinėje rinkoje, atsiskaitoma JAV doleriais, todėl susilpnėjęs JAV doleris euro atžvilgiu lemia, kad Lietuvos grūdų eksportuotojai, nors ir gaunantys eurus už eksportuotus grūdus, turi mažinti supirkimo kainą ūkininkams, nes jų eksportuojamų grūdų vertė eurais krito. Panašiai vyksta ir su maisto prekių (pieno produktų) ar trąšų eksportu – stiprėjantis euras lemia mažesnį euro zonos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Kaip minėta, kol kas euras JAV dolerio atžvilgiu nėra istoriškai stiprus, todėl didelės dramos dėl euro zonos eksporto konkurencingumo praradimo nereikėtų daryti, juolab kad stipresnis euras rodo didesnį pasitikėjimą euro zona, kurios nariai mes taip pat esame. Tačiau eksportuotojams stipresnis euras, ypač, jeigu jis dar brangs, gali atnešti daugiau iššūkių.