Tą aiškiai rodo SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. Iki gruodžio 16 dienos atsiskaitymų vertė buvo maždaug 20 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau po tos datos metinis nuosmukis gruodį jau viršijo 25 procentus. Bendras atsiskaitymų vertės nuosmukis gruodį buvo nežymus, atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę padėtį, tačiau dėl ribojimų sausis prekybininkams ir paslaugų teikėjams bus net prastesnis, negu buvo praėjusių metų balandis.
Nieko stebėtina, kad gruodį teigiamą apyvartos pokytį rodė tie prekybininkai, kurie galėjo prekes parduoti parduotuvėse, nes jiems nebuvo taikomi draudimai. Stabiliausią rezultatą gruodį išlaikė maisto produktų prekybininkai, kurie yra ir didžiausi mažmeninės rinkos atstovai. Gyventojai maisto prekių parduotuvėse atsiskaitydami kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus išleido maždaug 7 proc. daugiau negu prieš metus, ir toks metinis pokytis yra labai panašus į pokytį lapkritį.
Net trečdaliu per metus daugiau gyventojai išleido vaistinėse, taip pat daugiau išleista atsiskaitant už medicinines paslaugas. Kaip ir ankstesniais pandemijos mėnesiais, gerokai daugiau negu prieš metus žmonės leido gyvūnėliams, jų priežiūrai ir prekėms, skirtoms jiems. Teigiamą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos pokytį gruodį pavyko išlaikyti ir siuvimo reikmenų parduotuvėms – daugiau laiko praleisdami namuose gyventojai labiau užsiėmė rankdarbiais.
Sėkmingiausias gruodis buvo kurjeriams. Atsiskaitymų kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus statistika rodo, kad paskutinį 2020 metų mėnesį už kurjerių paslaugas gyventojai išleido beveik penkis kartus daugiau negu prieš metus. Tokio augimo nebuvo net balandį, pirmojo karantino piko metu, kai metinis pokytis siekė daugiau negu tris kartus. Visa tai susiję su sparčiu elektroninės prekybos augimu, kurio tempas ir gruodį išliko ne lėtesnis negu lapkritį.
Pavyzdžiui, SEB banko kortelėmis interneto parduotuvėse gyventojai gruodį atsiskaitė beveik ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Daugelis prekybininkų po pirmo karantino nemažai investavo norėdami sustiprinti prekybą internetu, ir tai vieniems prekybininkams daugiau, kitiems mažiau padėjo ir dar padės sumažinti pajamų smukimą.
Kai kuriems prekybininkams pirma gruodžio pusė buvo labai sėkminga gyventojams skubant įsigyti prekių, kol dar nėra uždrausta prekyba. Pavyzdžiui, iki gruodžio 16 dienos atsiskaitymų kortelėmis vertė statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse buvo 60 proc., elektroninių prekių parduotuvėse 53 proc., namų apyvokos prekių 77 proc., sporto prekių net 140 proc. didesnė negu prieš metus tokiu pat metu. Situacija kardinaliai pasikeitė po gruodžio 16 dienos, kai, užsidarius parduotuvėms, atsiskaitymų kortelėmis vertė šiose parduotuvėse buvo maždaug 80 proc. mažesnė negu prieš metus.
Galiausiai reikia nepamiršti ir tų sektorių, kuriems gruodis buvo ne ką geresnis negu lapkritis. Atsiskaitymų vertė kortelėmis maitinimo sektoriaus įmonėse buvo daugiau negu 70 proc. mažesnė negu prieš metus. Kuo galima guostis, tai tuo, kad nuosmukis buvo mažesnis negu balandį, kai metinis nuosmukis viršijo 80 procentų. Beje, atsiskaitymai kiek mažiau krito dvi dienas prieš Kalėdas – tikėtina, kad daugiau negu pernai gyventojų Kūčioms užsisakė maisto produktų iš maitinimo paslaugų teikiančių įmonių. Dar liūdnesnė padėtis buvo apgyvendinimo sektoriuje. Gruodį atsiskaitymų kortelėmis vertė už šio sektoriaus suteiktas paslaugas buvo beveik 90 proc. mažesnė negu prieš metus. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, liūdnai atrodė ir drabužių bei avalynės prekybininkų gruodžio mėnesio rezultatai.
Dauguma prekybininkų ir paslaugų teikėjų pasitinka 2021 metus pesimistinėmis nuotaikomis, nes didelė tikimybė, kad epidemiologinė situacija iki sausio 31 dienos tiek nepagerės, kad bus galima sparčiau mažinti ribojimus.
Žinoma, lengviau tiems, kurie sugebėjo sėkmingai pakinkyti elektroninės prekybos vežėčias. Tačiau nereikia pamiršti 2020 metų patirties, kai mažmeninė prekyba po pirmo karantino gana greitai atsitiesė. Apskritai visų metų mažmeninės prekybos apyvarta yra netgi didesnė negu 2019 metais. Racionalu prognozuoti, kad panašus scenarijus gali pasikartoti ir šiemet, jeigu dabartinis karantinas neužsitęs pernelyg ilgai.