Remiantis naujausiais „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, mūsų valstybėje yra daugiau nei 36 tūkst. programinės įrangos kūrėjų, galinčių įgyvendinti plačius įmonių poreikius. Motyvuotą ir išsilavinusią darbo jėgą informacinių ir ryšių sektoriuje papildo beveik du tūkstančiai universitetų ir kolegijų absolventų kasmet. Remiantis „Inovacijų agentūros“ informacija, 2021 m. pradžioje IRT sektoriuje dirbo apie 27 tūkst. asmenų (arba 2,8 proc. visų dirbančiųjų Lietuvos gyventojų), kurie sugeneruoja kiek daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ne tokios didelės išlaidos, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, ir ne mažiau kvalifikuoti darbuotojai jau ne pirmus metus atkreipia dėmesį į Lietuvos IT rinkos potencialą ne tik mūsų regione, bet ir visame pasaulyje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 150 tarptautinių įmonių, tarp kurių atsiduria ir tokios pasaulinės milžinės kaip „Google“, „Uber“, „Revolut“ ir „Thermo Fisher“, šalyje veikiančios jau keletą metų. Kita vertus, net ir ekonominio stabtelėjimo laikotarpiu į mūsų valstybę atvyksta nauji rinkos dalyviai, kurie išsiskiria pažangumu atitinkamose srityse. Tarp vertų paminėjimo atsiduria ir JAV konsultacinių paslaugų teikėja „Guidehouse“, atsiskaitymų ir technologijų srityje išsiskirianti „Digitech“, pasaulinio lygio IT sprendimų kūrėja „Accenture“ ir kiti.
Ryškų ekonominį ir technologinį potencialą atskleidžia ir Lietuvos startuolių rinka. Konsultacijų ir tyrimų įmonės „Civitta“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje priskaičiuojama daugiau kaip 1100 startuolių, kurie kartu sudėjus sugeneruoja įspūdingas pajamas – net 1,8 mlrd. eurų. Startuolių ekosistemos augimas matomas žvelgiant ne tik į šių įmonių sumokamus mokesčius, bet ir į vis efektyvesnį finansavimo pritraukimo procesą: didesnį kapitalo kiekį, spartesnį augimo tempą.
Palanki ekonominė aplinka
Viena iš sėkmės IT sektoriuje priežasčių – tai valstybinės iniciatyvos, palengvinančios pažangiausių sektorių veiklą. Nuolat vykdomi moksliniai tyrimai, patrauklios mokesčių lengvatos bei patogi prieiga prie inovacijų platformų leidžia verslams išbandyti ir pristatyti modernius produktus, atliepiančius šiuolaikinius rinkos poreikius. Pagal Pasaulio banko grupės „Doing Business“ indeksą, kuris įvertina verslo veiklos sklandumą viso pasaulio ekonomikose, mūsų valstybė užima 11 vietą. Pagal ekonominės laisvės indeksą, pristatomą „Heritage Foundation“ – Lietuva rikiuojasi 17-oje vietoje pasaulyje.
Vienas iš sėkmės receptų – skaitmenizacija
Vyriausybės jau patvirtinta skaitmeninimo programa – vienas iš esminių riboženklių, leidžiančių kalbėti apie tvarią ir patikimą IT paslaugų plėtrą Lietuvoje. Programa ne tik įprasmina jau nueitą progresą, bet ir nurodo potencialią plėtrą. Tolesnis IT paslaugų apjungimas ir tobulinimas atsidūrė tarp vienų iš labiausiai akcentuotų projekto uždavinių. Iki 2030-ųjų metų tikimasi visiškai konsoliduoti valstybės informacinių išteklių valdymą bei supaprastinti informacinių sistemų ir registrų sąveiką. Tai atlikti padės efektyvus perėjimas prie centralizuoto IT paslaugų teikimo.
Tai svarbu ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir į mūsų šalį besižvalgantiems verslininkams. Didžiųjų IT kompanijų pritraukimas susijęs su gebėjimu pasiūlyti patrauklias mokestines lengvatas, pažangią technologinę infrastruktūrą ir kitus sprendimus. Todėl sklandus, modernus ir centralizuotas IT paslaugų tiekimas – svarbus argumentas, kurį, kalbantis su potencialiais investuotojais, ateityje išnaudosime vis dažniau.
Ateičiai – papildomos investicijos į švietimą
Nuolat akcentuojame turimų darbuotojų kompetencijas, tačiau iki šiol neturime galimybių patenkinti visų privataus ir viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių poreikių. Darbuotojų vis dar trūksta, o potencialių specialistų skaičius smarkiai nusileidžia jų paklausai. Tarp geidžiamiausių specialybių: programuotojai, testuotojai, sistemų analitikai ir architektai, IT projektų vadovai.
Todėl IT srities darbuotojų paklausos užpildymas turėtų nuolat mirgėti tarp labiausiai prioritetizuojamų sričių. Problemą spręsti vertėtų pradėti nuo aukštojo mokslo studijų krepšelio didinimo, gilesnio bendradarbiavimo su potencialius darbuotojus ugdančiomis šalies mokyklomis. Taigi, nors bendradarbiavimas tarp technologijų, verslo ir valstybės institucijų negali nedžiuginti, tačiau erdvės augti vis dar yra.