Svarbu prisiminti, jog viešųjų pirkimų paskirtis yra užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų investuojamos visuomeniniam gėriui sukurti. Įdomus faktas yra tas, kad pagal tų pačių Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimus, visos šalys narės taiko panašias viešųjų pirkimų taisykles, bet jų pritaikymo rezultatai yra skirtingi. Kodėl Lietuva turi tiek mažai gerųjų pavyzdžių, kuriais galėtų vadovautis pažangiosios valstybės.
Asmenims, nesusipažinus su viešaisiais pirkimais, gali susidaryti įspūdis, jog tai painių procedūrų kratinys, kurį reformuoti būtų labai sudėtinga. Bet iš esmės pirkimų procedūrų reglamentavimas yra niekuo dėtas. Viešieji pirkimai yra kaip lakmuso popierėlis, kuris atskleidžia visą padėtį perkančiojoje organizacijoje ar šalyje. Jeigu egzistuoja problemos, jos yra visa apimančios ir bendros visoms sritims.
Lietuvoje planuojant, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus yra neefektyviai panaudojamas laikas ir ištekliai. Daugelis procesų yra nereikalingi, jie atsikartoja, per didelis formalumas ir turiningumo bei kokybės stoka. Neinvestuojama į procesų modernizavimą, standartizavimą, gerąją praktiką ir į specialistus. Viešieji pirkimai necentralizuojami regioniniu ir žinybiniu pagrindu. Toks neefektyvus procesas negalėtų egzistuoti privačioje įmonėje, bet kasmet iš iždo skiriamos lėšos palaiko tokį ydingą perkančiųjų organizacijų funkcionavimą.
Pažymėtina, jog viešaisiais pirkimais turi būti ne tik formaliai atliekamos procedūros, įsigyjamos prekės, paslaugos ir darbai, bet ir įgyvendinama tam tikra valstybės ar savivaldos politika bei programos. Vadovaujamasi principais: žmogus, aplinka, valstybė.
Pirkimo objektų vertinimų kriterijai dažnai neatitinka viešųjų pirkimų tikslų, o turbūt apie žiedinės ekonomikos principus retas iš pirkimo vykdytojų yra girdėjęs. Todėl, pavyzdžiui, formuojant poreikį, turėtų būti atsižvelgiama į efektyvumą, našumą, aplinkosaugą, neįgaliuosius, inovacijas, lėšų taupymą, visuomenės interesus ir pan.
Pagrindinė minėtų blogybių priežastis yra nesusiformavęs tvirtas pirkimo vykdytojų vertybinis pagrindas bei lyderių stoka komandose. Pirkimo sąlygų rengimo procese tinkamai nesąveikauja pirkimo iniciatoriai, viešųjų pirkimų specialistai, ekspertai, mokslininkai ir tiekėjai. Rezultatas būna nuolatiniai ginčai, lūkesčių neatitikimas, iškraipyta konkurencija, nuostoliai ilgalaikėje perspektyvoje ir nusivylimas.
Pirkimo objektu retai siekiama efektyvumo, aplinkos tausojimo, pritaikymo visuomenei, ekonominio pagrįstumo ir kokybės. Išvardintos problemos ir silpna viešųjų pirkimų vykdymo kontrolė yra pagrindinės priežastys, kodėl viešųjų pirkimų sistemos blogai veikia.
Lietuvoje viešųjų pirkimų organizavimo sąnaudos viršija sukuriamą naudą. Nėra pirkimų sistemos efektyvumo vertinimo mechanizmo. Tai pat nepakankama sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolė, todėl nuolatos, tai kas buvo planuota, kokybiškai iki galo nėra įgyvendinama. Vangiai investuojama į specialistus, todėl kompetencija užleidžia vietą interpretacijoms. O visą tai bandant paslėpti, perkančiosios organizacijos demonstruoja neadekvatų dėmesį parodomajam pirkimų skaidrumui bei savireklamai.
Kodėl tiek mažai sėkmės atvejų Lietuvoje ir dažnai dairomės į Vakarų Europos šalių patirtį. Pagrindinės priežastys būtų pirkimo vykdytojų vertybės ir kompetencija. Tik pirkimo vykdytojams gerai išmanant viešuosius pirkimus, pasitelkiant kompetentingų ekspertų pagalbą ir turint tvirtas vertybes, aiškią strategiją, galima įgyvendinti gerąją viešųjų pirkimų praktiką ir tapti pavyzdžiu kitoms perkančiosioms organizacijoms.