Et, nedėkingieji... Aš stengiuosi... O jūs snaudžiat? Staiga mintyse jam įkyriai pradeda suktis mintis – „kas ne taip, kas negerai...“ – ir pradeda ieškoti būdų pritraukti klausytojų dėmesį bei išgelbėti savo paskaitą...
Ko gero, daugeliui pažįstamas vaizdelis. Visi, kurie yra ką nors mokęsi ar studijavę, susidūrė su tokiais dėstytojais ar mokytojais, kurie Power point pateiktis naudoja savo užrašams talpinti ir pamokos ar paskaitos metu skaito žodis žodin iš pateikčių. Tokiose pateiktyse dažnai nėra iliustracijų arba jos būna nuobodžios. Ten surasite kalnus teksto, kuris sugrūstas nuo krašto iki krašto ir, regis, tuoj ims ir neatlaikęs spaudimo iššoks iš skaidrių laukan...
Ką tokios paskaitos metu daro klausytojai? Žinoma, kad snaudžia arba ieško pramogų telefone! Ir, pasirodo, tai vyksta ne dėl to, jog klausytojai yra nedėkingi snaudaliai.
Tam, kad išlaikytų dėmesį ir įsisavintų informaciją, mūsų smegenims reikalingas reguliarus „perkrovimas“, kai smegenys gali nors akimirkai atitrūkti nuo gaunamos informacijos srauto ir susikoncentruoti ties kita veikla. Tuo metu smegenys susistemina ir apdoroja ką tik gautą informaciją. Reguliarių pauzių reikia ir dėl to, kad mūsų smegenys tiesiog nekenčia monotonijos!
Mes turime ir dar vieną savybę – „mintyse“ skaitome daug greičiau nei garsiai, ir čia visi „tekstų dėjikai“ į pateiktis kiša sau koją! Įsivaizduokite: įjungiama nauja skaidrė, klausytojai nejučia tampa skaitytojais ir greitai perskaito tai, kas parašyta, dažnai net neklausydami, ką tuo metu sako (arba skaito!) kalbėtojas. Tuo metu pranešėjas stengiasi taisyklingai perskaityti skaidrėje esantį tekstą. Esu matęs ir tokių pranešėjų, kurie perskaitę skaidrėje esantį tekstą dar bando suprasti apie ką čia dabar kalba... Tokie pranešėjai atsilieka nuo skaitytojų ir yra nuobodūs. Po kelių skaidrių atsiranda pranešėjo nuspėjamumas, klausytojams atsibosta monotonija ir jie ima snausti.
Reikia rasti būdų, kaip panaikinti kalbėtojo nuspėjamumą. Ir vienintelis būdas kažką pataisyti tokioje situacijoje – viską keisti iš pagrindų!
Prieš tęsiant toliau, štai jums greitas testas su dviem atsakymais: jei perskaitę pirmą pusę teksto šyptelėjote – greičiausiai dalyvavote tokiame „pateikčių skaitymo performanse“ ir esate viena(s) iš tų snaudikų. O galbūt skaitant šį tekstą kažkur jūsų gilumoje sukirbėjo pyktis? Jei taip – patikrinkite savo pateiktis, nes gali būti, kad ten rasite daugybę teksto, kurį taip ir kyla noras perskaityti per kokią paskaitą. Pasirinkusieji šio trumpo testo antrąjį atsakymo variantą šį straipsnį toliau turėtų skaityti ypač įdėmiai.
Štai ką reikėtų daryti, kad jūsų pateiktys nemigdytų klausytojų:
Mažiau = daugiau. Šis dėsnis puikiai tinka, kai kalbame apie Power point pateiktis. Tai reiškia: kuo mažiau teksto bus jūsų skaidrėje, tuo didesnį efektą pasieksite. Jei skaidrėje pavyks patalpinti vieną–du esminius kalbos potemės žodžius ir iliustraciją, bus puiku.
Atminkite, žmonės daug geriau įsimena vizualinę informaciją, o tai reiškia, kad iliustracija, schema ar diagrama, esanti Jūsų skaidrėje, turi didesnį poveikį klausytojui nei krūva teksto. Iliustracija neturėtų užgožti kalbėtojo, o tiesiog iliustruoti tai, apie ką tuo metu yra šnekama.
Kartais lektoriai pateiktyse naudoja judančius paveikslėlius ar net fone patalpintą video medžiagą. Tai daryti rekomenduoju tik labai patyrusiems kalbėtojams, kurie moka puikiai nulaikyti žiūrovų dėmesį. Jei sakote kalbą ar vedate paskaitą auditorijai, pagrindinis dėmesys turėtų būti į Jus. Judantys objektai pateiktyse – tuo pačiu ir gražu, ir pavojinga. Pavojus kyla dėl to, jog tokios pateiktys ima per daug konkuruoti su kalbėtoju ir gali blaškyti klausytojus.
Venkite margų pateikčių fonų ar įmantrių perėjimų nuo vienos skaidrės prie kitos, dėl tos pačios priežasties – blaško klausytojų dėmesį ir didina jų nuovargį. Juoda/balta – tai ne tik drabužių dizaino klasika. Žinoma, galite rinktis ir kitas spalvas, tik svarbu, kad tekstas (mažai teksto!) būtų kontrastingas ir lengvai įskaitomas.
Rekomenduoju nenaudoti „ačiū už dėmesį, klausimai...“ skaidrės savo pristatymo pabaigoje.
Visi ir taip yra įpratę, jog jiems yra dėkojama už skirtą dėmesį. Ir natūralu, kad po šaunaus pristatymo klausytojams norisi sužinoti dar daugiau. Tuomet net ir be raginimo klausytojai užduos klausimų.
Vis tik norisi klausytojams kažkaip parodyti, jog Jūsų pristatymas baigtas. Tuomet rekomenduoju pabaigoje patalpinti tokią pat skaidrę, kaip ir pradžioje: pranešimo tema, Jūsų vardas ir pavardė, kontaktinė informacija. Toji skaidrė dažniausiai yra visai kitokia nei kitos pristatymo skaidrės ir puikiai tinka parodyti, jog tai – pranešimo pabaiga. Be to, susidomėjusiems Jūsų pranešimu – tai bus galimybė užsirašyti ar nusifotografuoti Jūsų kontaktus.
Atminkite, kad jūsų pateiktys turėtų būti kiek galima labiau nenuspėjamos. Daugybė skaidrių, kuriose nuolat rodomi grafikai ar lentelės, duos tą patį efektą, kaip ir daugybė teksto. Tokiu būdu Jūsų pranešimas pasidaro nuspėjamas. Prognozuojamas lektorius – nuobodus lektorius. O nuobodžių pranešimų metu klausytojai snaudžia! Skaidrėse galite keisti iliustracijų vietą, formą. Keiskite paveiksliukus/grafikus/lenteles į tekstą ir atvirkščiai. Prieš naudodami skaidres savo pristatyme, nusiųskite jas savo artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tegul kiti žmonės pasako savo nuomonę. Jeigu pasieksite to, kad klausytojai lauks naujos skaidrės, nes jiems bus smalsu, kaip toliau iliustruosite savo pasakojimą – tikslas pasiektas, nes turėsite puikią priemonę klausytojų dėmesiui išlaikyti!
Jei po pranešimo Jūsų prašo persiųsti skaidres – ko gero Jūsų skaidrėse yra per daug teksto!
Geroji patirtis yra atskirai paruošti dalomąją medžiagą, kurią PDF formatu galėsite persiųsti savo pranešimo dalyviams. Tokiame dokumente turėtumėte sudėti svarbiausius savo pranešimo punktus ir medžiagą, kuri papildo Jūsų pristatymą bei leidžia labiau įsigilinti į temą. Pats geriausias rezultatas pasiekiamas, kai pranešėjo kalba, pateiktys, dalomoji medžiaga ir klausytojo užrašai papildo vienas kitą.
Kaip viską atsiminti kalbos metu, kai didelius kiekius teksto išprašėte iš savo pateikčių? Turėkite popierinį konspektą arba užrašus planšetėje. Repetuokite kalbą. Paskaityti tekstą gali bet kas, o įtaigiai perteikti naudingą informaciją – reikia mokytis. Taip pat galite išnaudoti Power point pastabų (angl. notes) funkciją ir prie kiekvienos skaidrės pasižymėti pagrindinius faktus. Tokiu atveju pagrindiniame ekrane (dažniausiai projektoriuje) klausytojai matys skaidrę, o Jūs kompiuterio ekrane matysite savo pastabas ir žinosite, ką būtina pasakyti reikiamoje vietoje.
Na, ir paskutinis patarimas, kuris yra universalus, nepriklausomai, ar jūs naudojate pateiktis, ar ne: jei jūsų pranešimas trunka ilgai, kas 15–20 minučių darykite bent mažas pauzes, įterpdami juokelį, apibendrindami tai, ką jau pasakėte, ar duokite nedidelę užduotį, susijusią su ką tik pateikta informacija. Tai padės klausytojų smegenims sudėlioti gaunamą informaciją į stalčiukus ir minimaliai pailsėjus vėl išlaikyti dėmesį ties Jūsų pasakojimu.