Pirmas ir ko gero vienas svarbiausių sėkmingos viešosios kalbos elementų: kalbėkite apie tai, ką tikrai išmanote. Kai žmogus kalba iš savo patirties, nebereikia galvoti, ką pasakyti. Jūsų smegenims tenka atgaminti gerai žinomus faktus ir informaciją, o Jums tik belieka pasirūpinti, kaip tą informaciją geriau iškomunikuoti. Jei tema, kuria ketinate kalbėti, jums nauja – skirkite pakankamai laiko temos analizei ir supratimui.
Dažnai sulaukiu klausimo: „ką daryti, kad neužmirščiau, ką turiu pasakyti?“
Atsakau: treniruokite savo smegenis pateikti jums reikiamą informaciją tinkamu momentu. Štai, pavyzdžiui: besiruošdami kalbai galite įsivaizduoti, kaip Jūsų smegenys iš atskirų stalčiukų dokumentų pavidalu (pvz., kaip kokioj poliklinikoj pacientų kortelės) traukia faktus ir informaciją ir duoda jums perskaityti. Kaip atrodo tie stalčiukai jūsų galvoje, galbūt ant jų kažkas užrašyta? Koks girdisi garsas, kai stalčiukai darinėjami? Kaip atrodo tie „dokumentai“? Galbūt tie dokumentai visiškai nauji, o galbūt pasitaiko labai senų? Kokį jie turi kvapą?
Pabandykite įsivaizduoti, kokią taktiką smegenys naudoja, kad laiku ir vietoje ištrauktų reikiamą „dokumentą“. Gal ten yra kokių nors magiškų prietaisų, kurie padeda smegenims atlikti tą darbą? Pasvajokite, pafantazuokite. Čia visi variantai yra teisingi! Kiekvieno mūsų galvoje gali būti skirtingos atminties valdymo sistemos. Ir visos veikia! Jei dažniau galvosite ir fantazuosite, kaip veikia jūsų smegenys, – atrasite sau tinkamiausią būdą, kaip sąmoningai norimu momentu ištraukti reikiamą informaciją iš norimo stalčiuko!
Kitas svarbus sėkmingos viešosios kalbos elementas – tai Jūsų planuojamos kalbos planas.
Kai žinote, ką po ko norite pasakyti – viskas pasidaro daug paprasčiau. Planuojant kalbą yra dvi pagrindinės strategijos: vieni pasirašo visą kalbą žodis žodin ir mėgina ją išmokti mintinai, o kiti pasirašo tik kalbos karkasą ir pasilieka vietos improvizacijai. Kuris variantas geresnis – priklauso nuo jūsų. Vis tik praktika rodo, kad tokių žmonių, kurie sugebėtų lengvai įsiminti didelės apimties tekstą ir vėliau jį be streso „išpyškinti“ – tikrai nėra daug. Aš dažniausiai rekomenduoju kalbai ruoštis pasirašant tik kalbos karkasą, tuomet juo vadovaujantis traukti faktus bei informacijos gabaliukus iš stalčiukų ir dalintis jais su žingeidžiais klausytojais. Taip stipriai sumažinsite informacijos kiekį, kurį reikia sąmoningai atsiminti viešosios kalbos metu. Juk tie faktai iš stalčiukų – tai jau mūsų pasąmonės darbas, apie kurio atlikimą mums rūpintis nereikia...
Savo studentams patariu naudoti „7 +/- 2“ būdą ruošiant savo kalbos karkasą.
Tai reiškia, kad visa Jūsų kalba turėtų tilpti į 5–9 punktus. Didžioji dalis žmonių, kurie anksčiau nėra specialiai treniravę savo smegenų atsiminti informaciją, vienu metu be didelio vargo gali atsiminti ir išlaikyti dėmesį maksimaliai ties 5–7 „objektais“. Tiesa, geriausia pradėti nuo mažiau punktų – taip juos bus lengviau įsiminti. Vėliau jūsų smegenys įpras dirbti ir su didesnės apimties „dokumentų“ kiekiais. Jau girdžiu, kaip sakote: „kaip man visą savo kalbą sutalpinti į penkis ar septynis punktus? Juk tiek daug turiu pasakyti...“ Viskas paprasta: pasižiūrėkite į knygų turinį. Daugelis knygų turi keletą pagrindinių dalių, kurios vėliau skirstomos į smulkesnes dalis. Būtent taip Jūs galite parengti savo kalbos planą: 5–7 pagrindiniai punktai ir kiekvienas iš jų gali turėti dar 5–7 vidinius punktus. Jei labai reikia – tie vidiniai punktai gali būti suskirstyti dar smulkiau. Ruošdamiesi kalbai galite prie kiekvieno punkto pasirašyti pagrindines tezes ar faktus, kuriuos būtina aptarti toje dalyje. Sakant savo viešąją kalbą patarčiau įsiminti pagrindinius punktus ir turėti tik paruoštuką su potemėmis, jei kartais Jūsų smegenys nespėtų reikiamu metu ištraukti informacijos iš reikiamos stalčiuko.
Tiesa, apie paruoštukus: jei savo kalboje naudosite skaidres, tokią savo kalbos struktūrą galite sėkmingai atspindėti ir skaidrėse. Ir tai bus nuostabus paruoštukas, kuris padės Jums prisiminti visas savo kalbos dalis nepraleidžiant nė vienos. Svarbu, kad būtų aišku tiek Jums, tiek klausytojams. Mažai teksto, daug vizualizacijų. Net peržvelgus skaidres viskas turi būti trumpai, aiškiai ir lengvai įsimenama. O kodėl neverta į skaidres talpinti daug teksto, aptarsiu kitame savo straipsnyje.