Dar kartą norisi priminti, kad turizmo ekosistema yra ypač sudėtinga. Ją sudaro atvykstamasis, vietinis ir išvykstamasis turizmas. Turizmo ekosistemos dalyviai yra apgyvendinimo, maitinimo paslaugų tiekėjai, kelionių organizatoriai, kelionių agentūros, gidai, transportas ir daugybė kitų sektoriaus dalyvių. Tad jeigu vienas ekosistemos dalyvis sveikas, tai nereiškia, kad sveika ir visa turizmo ekosistema.
Tad kaip iš tiesų atrodė 2023 turizmo metai?
Štai išvykstamojo turizmo organizatoriai ir agentūros 2023 metais gavo net 88 proc. daugiau pajamų nei 2019 metais (2023 m. IV ketvirtį – 114 proc. daugiau). Tad šiuo metu iš Lietuvos į užsienio kurortus išvežame beveik dvigubai daugiau pinigų nei 2019 metais. Galime drąsiai teigti, kad išvykstamasis turizmas visiškai atsigavo. Visiškai kita situacija su atvykstamuoju turizmu. Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai 2023 metais gavo 78 proc. mažiau pajamų nei 2019 metais. Akivaizdu, kad atvykstamojo turizmo organizatoriai ir toliau gyvena komoje – jie beveik nesulaukia užsienio turistų ir šiuo metu tik vegetuoja. Galbūt Valstybinė duomenų agentūra klysta? Šią informaciją galima patikrinti ir kitu keliu. Valstybinės vartotojų teisių tarnybos duomenimis, 2023 metais iš savo organizuotų kelionių atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatoriai sugeneravo tik 1,2 mln. eurų pajamų. Todėl galime drąsiai teigti, kad atvykstamojo ir vietinio turizmo organizatoriai iš tiesų išgyvena ypač sunkius laikus.
Apie 2023 turistinių metų sėkmę ar nesėkmę galima spręsti ir pagal Lietuvos apgyvendinimo įstaigų rezultatus. Apgyvendinimo įstaigų pajamos 2023 metais buvo 21 proc. didesnės nei 2019 metais. Atrodytų, apgyvendinimo sektorius turėtų išgyventi aukso amžių. Tačiau neskubėkime džiaugtis – jei II ketvirtį pajamos buvo 35 proc. didesnės nei 2019 m., tai IV ketvirtį šios pajamos buvo tik 10 proc. didesnės nei 2019 m. Tad tikėtina, dėl padidėjusių išlaidų apgyvendinimo įstaigos metus baigė ne taip ir linksmai.
Kodėl susiduriame su kuriozu – viešbučių pajamos didelės, nors atvykstamojo turizmo organizatorių rezultatai rodo, kad organizuotų užsienio turistų nėra daug? Į šį klausimą padės atsakyti turistų naktų, praleistų apgyvendinimo įstaigose, analizė. Reikia pastebėti, kad Lietuvos viešbučiuose 2023 metais 7,8 proc. nakvynių sudarė ukrainiečių nakvynės. Ar šie asmenys yra tikri turistai, ar pabėgėliai, nėra aišku. Todėl ukrainiečių praleistos nakvynės bus pašalintos iš tolimesnio vertinimo.
2023 metais viešbučiai sulaukė 5 proc. mažiau nakvynių nei 2019 metais. Tai nulėmė vis dar sumažėjęs užsieniečių turistų skaičius – jie Lietuvoje nakvojo 28 proc. mažiau nei 2019 metais. Tačiau lietuviai vis dar mėgsta keliauti po Lietuvą – lietuviai apgyvendinimo įstaigose nakvojo 14 proc. daugiau nei 2019 metais.
Galima teigti, kad per 4 metus turistai labiau pamėgo poilsį Lietuvos kurortuose (2019 metais juose apsistojo 23 proc. turistų, 2023 metais – 38 proc.) . Greičiausiai šie pasikeitimai nulemti lietuvių turistų pomėgių pasikeitimo – šios grupės turistų nakvynių skaičius Lietuvos kurortuose padidėjo nuo 35 proc. iki 50 proc. Ir toliau vyrauja poilsis Palangoje (24 proc. nakvynių), mažiau populiarūs Druskininkai (14 proc.), šiek tiek mažiau – Birštonas (8 proc.). Tuo tarpu užsieniečiai ir toliau yra miestų turistai – 84 proc. turistų pasirinko pažintį su Lietuvos miestais. Čia pirmauja Vilnius (52 proc. nakvynių), Kaunas (13 proc.). Ir tik trečioje vietoje atsiranda Druskininkų kurortas (9 proc. nakvynių).
Deja, kiti skaičiai nėra džiuginantys. Jei lietuvių nakvynių skaičius visuose segmentuose augo, tai užsieniečiai nusprendė vykti ne į Lietuvą. Neringa 2023 m., palyginti su 2019 m., prarado 70 proc. užsieniečių nakvynių, Druskininkai – 60 proc., Vilnius – 23 proc., Kaunas – 14 proc.
Nėra džiuginančios ir visų metų tendencijos. 2023 m. tendencijos rodo, kad metai nebuvo palankūs Druskininkams ir Palangai – lankomumo kreivės rodo, kad susidomėjimas šiais kurortais krinta tiek tarp lietuvių, tiek ir tarp užsieniečių. 2023 m. buvo palankūs Birštonui – tendencijos rodo, kad šis kurortas susigrąžina turistų srautus. Anykščių ir Neringos kurortų nakvynių statistika rodo, kad šios vietovės siekia prailginti turistinį sezoną, kas, panašu, sekasi.
2023 m. tendencijos parodė, kad taip pat krinta susidomėjimas miestų turizmu. Šis susidomėjimo kritimas paaiškinamas tuo, kad vietiniai turistai nebenori keliauti po Lietuvos miestus ir savo kelionėms renkasi pažintis su kitų šalių miestais. Beje, nors ir buvo teigiama, kad NATO renginys paskatins turistų srautus Vilniuje, tačiau taip neatsitiko – Vilniuje birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais sulaukta 27 proc. mažiau užsieniečių nakvynių nei 2019 metais. Tad ne visada tai, kas viešai skelbiama iš aukštų tribūnų, atsitinka realybėje.
Apibendrinant 2023 metai buvo puikūs išvykstamajam turizmui. Mes ir toliau sėkmingai išvežame pinigus į užsienio kurortus. Deja, to nepasakysi apie užsienio turistų atvežamus pinigus – mes jų vis dar sulaukiame mažiau nei 2019 metais. Kodėl turistai vengia Lietuvos? Galbūt todėl, kad visa parama buvo skiriama stambiajam turizmo verslui? Galbūt todėl, kad turistai vengia Lietuvos dėl karo baimės? O galbūt todėl, kad šiai Vyriausybei turizmas visiškai neįdomus? Bet tai jau kitų straipsnių ir diskusijų tema. Tad su tuo ir sveikiname, kolegos.
***
Udrius Armalis yra Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.