Laikas pradėti garsiai kalbėti apie nedžiuginančią realybę, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vogimas yra tapęs organizuotų grupuočių taikiniu, nes šalyje yra tam tinkama terpė. Vidurio Europos valstybėms sugebant užkardyti PVM grobstymą, Lietuva, deja, tapo sukčiavimo migracijos stotele.
Vienas didžiausių nerimą keliančių sektorių yra didmeninė prekyba naftos produktais. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, 2015 m. nelegalus kuras Lietuvoje sudarė 15 proc. rinkos.
Pastebima, kad pastaruoju metu vis dažniau organizuojamos rafinuotos nusikalstamos prekybos naftos produktais schemos. Sukuriamos fiktyvios įmonės Lietuvoje ir užsienyje, degalai įvežami iš Europos Sąjungos šalių, parduodami didmenininkui, o šis – legaliai veikiančioms degalinėms. Degalinės sumoka PVM didmenininkui, jis – importuotojui, kuris ir turi sumokėti PVM į valstybės biudžetą.
Tuo tarpu šis tiesiog dingsta ir galiausiai paaiškėja, kad tai tebuvo benamio vardu fiktyviai registruota įmonė. Ratas užsidarė, valstybei PVM pervestas nebuvo.
Tokiais ir panašiais keliais į Lietuvą teka nemaži srautai degalų, o „išteka“ – tikėtinos mokesčių pajamos. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba išaiškino ne vieną atvejį, kuomet į Lietuvą importuojami degalai buvo parduoti mažuose degalinių tinkluose ar transporto bendrovėms. Realizavus sukčiavimo schemas dvi organizuotą nusikalstamą veiklą vykdžiusios grupuotės sugebėjo nuslėpti 20 mln. eurų PVM.
Ir tai tik tie atvejai, kurie buvo pagarsinti visuomenei.
Kartu su gyventojų pajamų ir pelno mokesčiais, akcizais, PVM yra vienas iš keturių pagrindinių mokesčių. Jis kasmet sudaro daugiau kaip pusę visų valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių ir būtent šio mokesčio surinkimas vis stringa. Ilgametė statistika rodo, kad jei kiti mokesčiai surenkami sėkmingai, PVM surinkimas neretai atsilieka nuo plano.
2016 m. Lietuvoje PVM surinkimo planas buvo įvykdytas 98 proc. Iki 100 proc. pritrūko 59,9 mln. eurų. 2015 m. PVM surinkimo planas įvykdytas 97 proc., į biudžetą neįplaukė planuotos 89 mln. eurų PVM pajamos.
Turimi duomenys preliminariai leidžia skaičiuoti, jog į Lietuvą kas mėnesį įvežama bent 10 tūkst. tonų naftos produktų, už kuriuos nesumokamas PVM ir kas mėnesį valstybės biudžetas netenka maždaug 2 mln. eurų mokesčių.
Laikantis šios, gana nuosaikios prielaidos, galima manyti, kad vien pernai galimai išgrobstytas 24 mln. eurų degalų PVM galėjo „uždengti“ 40 proc. suplanuotų, bet nesurinktų šio mokesčio pajamų skirtumą.
Efektyvi priemonė - užstatas
Keliant klausimą, kas padėtų sumažinti Lietuvos patrauklumą PVM grobstytojų akyse, Lietuvos verslo konfederacija siūlo keisti teisinį reguliavimą. Norite imtis didmeninės prekybos naftos produktais? Susimokėkite užstatą. Kitose valstybėse pasiteisinusi praktika rodo, kad užstatas yra efektyvi priemonė kovojant su PVM grobstymu.
Remiantis kitų Europos Sąjungos šalių gerąja praktika bei Lietuvoje jau egzistuojančiais kitų sričių precedentais, būtina papildyti Energetikos įstatymą nuostatomis, numatančiomis, kad leidimą didmeninei naftos produktų prekybai siekiantis gauti asmuo privalo pateikti 1 mln. eurų garantiją. Jei ūkio subjektas atitinka objektyvius kriterijus tam pakaktų ir 100 tūkst. eurų vertės garantijos. Ši garantija leistų užtikrinti, kad PVM mokestis bus sumokėtas.
Čekijoje tokio leidimo siekiantis ūkio subjektas privalo sumokėti 780 tūkst. eurų užstatą, o mažesnis – 370 tūkst. eurų, Estijoje – 1 mln. eurų, Lenkijoje – 2,2 mln. eurų.
Dar viena veiksminga priemonė: leidimų išdavimo nepalikti savivaldybėms, o padaryti centralizuotą ir patikėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Esant dabartinei tvarkai, kai funkcijos išskaidytos po savivaldybes, skirtingas savo resursais ir nevienodomis kompetencijomis, sunkiau prižiūrėti degalais prekiaujančias įmones ir užtikrinti prievolių įgyvendinimą.
Į degalų rinką ateinanti įmonė privalo turėti kapitalo, antraip neišgalės įsigyti didelio kiekio degalų. Jei ji nepajėgi net gauti banko garantijos, kiek ji bus pajėgi sąžiningai atsiskaityti su valstybe?