FIBA grasina, kad šalims, kurių klubai ateinančias metais žais Eurolygos organizuojamame Europos taurės turnyre, bus uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse bei ateinančių metų Europos čempionate.
Reaguodama į FIBA spaudimą nacionalinėms federacijoms, klubams bei teisėjams, Eurolyga ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama įvertinti ar FIBA veiksmai atitinka Europos Sąjungos (ES) konkurencijos teisės reikalavimus.
Netrukus po to ir FIBA pateikė prašymą ištirti Eurolygos veiksmus organizuojant krepšinio turnyrus. Todėl ES konkurencijos teisės reikalavimų taikymas gali turėti esminę reikšmę šio konflikto baigčiai.
Kaip nurodoma oficialiuose pranešimuose, Eurolygos skundo EK tikslas yra užtikrinti teisę klubams, žaidėjams ir teisėjams laisvai pasirinkti varžybas, kuriose jie nori dalyvauti. Eurolyga teigia, kad FIBA piktnaudžiauja savo padėtimi grasindama diskvalifikuoti tuos, kurie dalyvaus FIBA nepripažintose varžybose.
Tiek EK, tiek ES Teisingumo Teismas ne kartą pasisakė, kad konkurencijos teisė taikoma sportui tuo atveju, jei sportas tampa ekonomine veikla.
Ne paslaptis, kad šiuolaikinis profesionalus sportas generuoja didžiules pajamas ir neabejotinai laikomas verslu. Jei versle egzistuoja konkurencija, laimi vartotojai. Todėl sporto žiūrovams būtų didžiausia nauda, jeigu Europos klubinio krepšinio turnyrai būtų organizuojami pagal ES konkurencijos teisės reikalavimus.
Aptariamu atveju, FIBA, pasinaudodama savo galia ir grasindama griežtomis sankcijomis, galimai siekia suvaržyti galimybes organizuoti konkuruojančius komercinius turnyrus.
Tokiu būdu gali būti užkertamas kelias alternatyvių sporto renginių organizatoriams plėtoti savo verslą. Tokie FIBA veiksmai turi konkurencijos teisės pažeidimo požymių, t. y. gali būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, o veiksmų derinimas su FIBA pozicijai pritariančiomis federacijomis – draudžiamais susitarimais.
Pavyzdžių, kad minėti veiksmai gali būti laikomi konkurencijos teisės pažeidimais, toli ieškoti nereikia.
EK praėjusių metų rudenį pradėjo tyrimą dėl to, ar Tarptautinė čiuožimo federacija nepažeidė ES konkurencijos teisės reikalavimų, kai sportininkams, dalyvavusiems federacijos nepripažintose varžybose, apribojo galimybes dalyvauti olimpiadose, pasaulio ir Europos čempionatuose.
Belgijos Aukščiausiasis teismas neseniai taip pat pripažino, kad Tarptautinės jojimo federacijos nustatyta taisyklė, leidžianti dalyvauti tik federacijos pripažintose varžybose, yra neproporcinga ir eliminuojanti sportinį varžymąsį. Pažvelgus į šiuos pavyzdžius, kyla pagrįstų abejonių, ar FIBA veiksmai atitinka konkurencijos teisę.
Antra vertus, reikia nepamiršti to, kad ES konkurencijos teisę turi atitikti ne tik FIBA veiksmai, bet ir Eurolygos turnyrai. Abejones dėl pastarųjų organizavimo principų FIBA taip pat išdėstė EK.
Antai nuo kito sezono numatoma, kad Eurolygos turnyre dalyvaus 16 komandų. Net 11 iš jų turės ilgalaikes licencijas, t. y. turnyre galės varžytis nepriklausomai nuo sportinių pasiekimų nacionalinėse pirmenybėse. Likusios vietos bus išskirstytos organizatorių pasirinktų lygų nugalėtojams ir papildomo atrankos turnyro laimėtojui.
Kitame turnyre – Europos taurėje, daugelis vietų bus suteikta pagal ilgalaikes sutartis ir vardinius kvietimus. Negana to, numatoma, kad dauguma sprendimų priėmimo teisių dėl Eurolygos ir Europos taurės turnyrų organizavimo, priklausys tiems patiems 11 klubų, turinčių ilgalaikes Eurolygos licencijas.
Eurolygos pasirinkta struktūra gali sukelti abejonių dėl atskirų klubų privilegijavimo. Taip pat kyla klausimas, ar bus sudaromos lygios galimybės į Eurolygos organizuojamus turnyrus patekti naujiems klubams?
Ar bus nustatytas teisingas pajamų gaunamų iš turnyrų paskirstymas? Ar pagrįsta taisyklė, kad strateginius Eurolygos ir Europos taurės sprendimus priims tik 11 klubų, o likę dalyviai turės paklusti? Nuo atsakymų į šiuos klausimus didele dalimi priklauso ir dabartinės situacijos vertinimas ES konkurencijos teisės požiūriu.
Svarbu paminėti, kad galimas ir toks scenarijus, kai konfliktuojančios pusės susitartų dėl taikaus ginčo sprendimo. Tačiau pažymėtina, kad net ir taikiam FIBA ir Eurolygos susitarimui turėtų būtų taikomos ES konkurencijos teisės taisyklės.
Panašu, kad šiuo atveju, kaip ir kituose tokio pobūdžio konfliktuose, nėra tik vienos kaltos pusės. Todėl ir Eurolyga, ir FIBA turi argumentų dėl konkurentų galimai daromų ES konkurencijos teisės pažeidimų.
Šiuo metu sunku prognozuoti galimą teisinio ginčo baigtį, tačiau idealiu atveju, atsižvelgus į abiejų šalių pozicijas, galima būtų sukurti konkurencingą Europos klubinio krepšinio turnyrų sistemą. Juk konkurencijos pergalės atveju, klubinio krepšinio varžybų sistema atitiktų gero valdymo, skaidrumo, demokratiškumo ir varžymosi sporte principus. Žiūrovai nuo to tik laimėtų.