Vieną dieną šis specialistas įteikė Jums prašymą atleisti iš darbo, argumentuodamas tuo, kad sulaukė geresnio pasiūlymo.
Staiga Jums tenka susidurti ne tik su problemomis, kylančiomis dėl naujo darbuotojo paieškos bei darbų perėmimo, bet ir sukti galvą, kam visgi priklauso darbuotojo sukurta intelektinė nuosavybė – Jūsų įmonei ar pačiam darbuotojui?
Ar tikrai esate apsaugotas nuo to, kad darbuotojas savo kurto produkto/idėjos ar pan., negali naudoti savo kitose pareigose?
Įmonei teisės priklauso tik ribotą laiką
Intelektinė nuosavybė – tai protinio darbo rezultatas, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės. Intelektine nuosavybe laikoma muzikos, literatūros ir kiti meno kūriniai, atradimai bei išradimai, žodžiai, frazės, simboliai ir dizainas.
Dažniausiai intelektinė nuosavybė saugoma autorių teisėmis, prekių ženklais, patentais, pramoniniu dizainu, prekine išvaizda ir kai kuriais atvejais – verslo paslaptimis. Tačiau ar ši nuosavybė per se priklauso darbdaviui?
Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie nacionaliniai intelektinės nuosavybės įstatymai numato intelektinės nuosavybės priklausymo faktą darbdaviui – pavyzdžiui, tai, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį, tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.
Pabrėžtina, kad darbdaviui suteikiama garantija, jog jam 5 metų laikotarpiui priklausys turtinės teisės tik tuo atveju, kai yra šių sąlygų visetas: 1) darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai; 2) darbuotojo kūriniai sukurti atliekant darbo funkciją. Išimtis taikoma tik kompiuterių programoms – pastarosios įstatymo pagrindu pereina darbdaviui visam laikui, jeigu nėra susitarta kitaip.
Kaip apsisaugoti
Norint būti užtikrintam dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausymo darbdaviui, reikia imtis tam tikrų veiksmų.
Pirma, darbdavys turėtų rengiant darbo sutartį aptarti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga.
Darbo sutartyje neįtvirtinus sąlygų dėl intelektinės nuosavybės teisių, atsiranda rizika, jog darbdaviui intelektinės nuosavybės teisės, sukurtos darbuotojo, visą laiką nepriklausys.
Norint visiškos teisinės apsaugos ir galimybės disponuoti darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, patartina aiškiai - tiek terminų (pavyzdžiui, kad turtinės teisės pereina neterminuotai), tiek intelektinės nuosavybės objektų kontekste (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, prekių ženklų, išradimų suteikiamos turtinės teisės), tiek teritorijos reglamentuoti teisių į intelektinės veiklos rezultatus perdavimą darbdaviui.
Akcentuotina, kad tinkamai reglamentavus net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams, darbdaviui perduotos turtinės intelektinės nuosavybės teisės priklausys darbdaviui.
Nemažiau svarbu susitarti dėl komercinių paslapčių, know-how ar kitos konfidencialios informacijos apsaugos.
Darbdavys darbo sutartyje ar papildomuose susitarimuose turėtų aptarti tokios informacijos teisinę apsaugą ir supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti ją net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams.
Tik sutartyse įtvirtinus intelektinės nuosavybės priklausymą darbdaviui, darbdavys bus užtikrintas, kad nėra pažeidžiamos darbuotojų intelektinės nuosavybės teisės ir kartu nėra grėsmės dėl galimų teisinių ginčų naudojantis darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais ir iš jų kylančiomis turtinėmis teisėmis.