Pradžiai keletas skaičių. 1990 m. visų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrosiose šalies vidaus sąnaudose sudarė tik 2 procentus, iš jų biokurui teko 1,8 proc. 2023 m. šis rodiklis siekė 27 proc., iš kurių biokuras sudarė 17,5 proc.
Esminis lūžis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įvyko 2015 m., kuomet biokuras viršijo suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šilumos iš AEI dalis į tinklus patiektos šilumos balanse pasiekė 60,1 proc., o 2023 m. – įspūdingą 77 proc. rodiklį.
Per pastaruosius ketverius metus 86–87 proc. šilumos katilinėse buvo pagaminta deginant biokurą. Dabar katilinės, deginančios biokurą, pagamina apie šešis kartus daugiau šilumos nei visos kitos šalies katilinės, kurios šilumai gaminti naudoja gamtines dujas ar naftos produktus.
Šilumos kaina yra jautrus rodiklis ir gyventojams, ir verslui. Biokuro vaidmuo buvo esminis stabilizuojant kainas 2021–2022 m., kai gamtinių dujų kainos išaugo drastiškai.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2021 m. vidutinė dujų kaina buvo 3,8 karto, o 2022 m. liepą net 16 kartų didesnė nei vidutinė kaina 2020 m. Biokuras analogiškais laikotarpiais brango 1,3–2,2 karto.
Nepaisant prieštaringų įvairių ekspertų, ekonomistų ir politikų vertinimų apie biokuro panaudojimo plėtrą, galima nubrėžti 3 ateities scenarijus.
Lietuva nėra Ispanija ar Italija, kurios turi didelį potencialą sparčiai plėtoti išskirtinius saulės elektrinių projektus.
Reiktų imti pavyzdį iš Šiaurės šalių, kur biokuras šildymui ir aušinimui naudojamas efektyviau nei Lietuvoje. 2023 m. AEI dalis energijos sąnaudose šildymui ir aušinimui Lietuvoje siekė 54,3 proc., Suomijoje – 61,3 proc., Estijoje – 66,7 proc., Švedijoje 67,1 – proc., nors vidutiniškai 27 Europos Sąjungos šalyse jie sudarė tik 26,2 proc.
Iš Šveicarijos ar Austrijos reiktų mokytis statyti nedidelius visiškai automatizuotus katilus, aptarnaujančius namų ūkius ir verslo įmones. Išmaniuosius granulinius katilus galima valdyti internetu ar nuotoliniu būdu, veiksmingai išnaudojant automatinės karšto oro sistemos ar kitus privalumus.
Lietuvoje sukaupta biokuro plėtros patirtis turi būti plečiama. Sparčiai didėjant elektros gamybai iš nestacionarios generacijos šaltinių – saulės ar vėjo elektrinių – biokuras užtikrintų elektros energetikos sistemos režimų stabilumą.
Taip pat turime pripažinti, kad šalies biokuro integracija į centralizuoto šilumos tiekimo sektorių sukūrė tūkstančius naujų darbo vietų. Kai kuriuose miškinguose regionuose dauguma dirbančiųjų pluša medienos apdirbimo įmonėse – pradedant lentpjūvėmis, baigiant baldų ar granulių gamybos fabrikais.
Miškininkystės ir medienos ruošos veiklos pridėtinė vertė per du dešimtmečius padidėjo beveik tris kartus ir sudaro apie 200 mln. eurų.
