Europa per paskutinius penkis metus švenčia tikrą viešojo transporto elektrifikavimo proveržį. Smarkiai auga el. autobusų parkai, diegiamos naujos technologijos. Šiandien aktyviau nei bet kada anksčiau stebime ryžtingus miestų žingsnius mažinant transporto išmetamųjų teršalų ir triukšmo lygius.
Nuo 2017 m. Europos miestuose švarių autobusų dalis padidėjo 88 proc.. 2017 m. tvarus transportas sudarė 14,5 proc. viešojo transporto parko, 2021 m. – jau 23 proc. Labiausiai per šį laikotarpį (475 proc.) išaugo elektrinių autobusų segmentas: nuo 1629 vnt. 2017 m. iki 9354 vnt. 2021 m.
Naujų elektrinių autobusų registracijų dalis bendruose transporto parkuose Europoje augo nuo 12 proc. 2019 m. iki 22 proc. 2021 m.
Elektrinių priemonių dalis miesto transporto parkuose auga dėl dviejų pagrindinių priežasčių: Europos vykdoma politika, pirmiausiai „Švariųjų transporto priemonių“ direktyva (ir atitinkami nacionaliniai reglamentai), kurie nustato privalomas kvotas naujai perkamiems autobusams. Šiandien ši kvota jau siekia 22,5 proc..
Antras faktorius – elektriniai autobusai pasirodė esantys kur kas konkurencingi, nei planuota, vertinant pagal eksploatavimo ir priežiūros (TCO – total cost of ownership) sąnaudas.
Pernai 3 Europos valstybės pirmą kartą užregistravo daugiau nei 500 naujų el. autobusų: Vokietija (555), JK (540) ir Prancūzija (512). Tai sudaro pusę visų viešojo transporto naujų transporto priemonių registracijų pernai Europoje (3282 vnt.)
Prie pernai elektrifikuotis aktyviausiai pradėjusių miestų galima paminėti Ispanijos Aranjuezą, Graikijos kurortą Rethymno, Čekijos sostinę Prahą.
Tuo tarpu daugiausiai elektrinių autobusų savo parke šiuo metu jau turi Amstelland-Meerlanden (Nyderlandai), Osnabrukas (Vokietija) ir Jaworzno (Lenkija) miestai, kuriuose elektrinių transporto priemonių dalis bendrame viešojo transporto parke jau sudaro atitinkamai 70 proc., 65 proc. ir 62 proc.
Bendrai pasieksime daugiau
Šiandien Europos miestai ir viešojo transporto kompanijos gali rinktis iš daugybės sprendimų, kurie geriausiai atitinka jų dekarbonizacijos planus.
Pavieniui ir atskirai mes šiame lauke daug nenuveiksime – privalome skatinti mūsų savivaldybių bendradarbiavimą, sinchronizuoti veiksmus, dalintis gerąja patirtimi, žiniomis, ryšiais. Tik taip galėsime pasiekti technologinę ir projektinę pažangą ir užtikrinsime greitesnį perėjimą prie švaresnių ir tvaresnių viešojo transporto sistemų.
Europos miestų patirtis rodo, kad būtina burti plačią visuomenės koaliciją iš pramonės, savivaldybių, transporto kompanijų, akademinės bendruomenė atstovų, kurie bendrai skatintų miestų transporto elektrifikaciją savo skirtingomis žiniomis, patirtimis ir galimybėmis.
Esu tikra, kad kol kas tik vieną kitą el. autobusą turintys Lietuvos miestai gali spurtuoti ir tapti lyderiaujančiais Europoje, jei labiau koordinuos savo veiksmus, dalinsis patirtimi ir žiniomis.
Druskininkai ir Vilnius galėtų imtis lyderystės ir burti Lietuvos savivaldybių transporto elektrifikavimo koaliciją. Druskininkuose jau kursuoja keli elektriniai autobusai ir šis nuostabus kurortas planuoją jų įsisgyti dar daugiau.
Tuo tarpu Vilnius jau šią vasarą į gatves išleidžia per 20 naujos kartos mažųjų elektrinių autobusų, kurie gali tapti didžiųjų pokyčių šaukliais. Linkiu visiems burti jėgas elektrifikuojant miestų viešojo transporto sistemas ir Lietuvos miestus paversti švaresniais bei patogesniais gyventi.
