Čia reikia pripažinti – toli gražu ne visi, sužinoję šią naujieną, ėmė ja žavėtis. Bet, jei jūs skaitote šį tekstą, tuomet tikrai atsiminsite, kuomet prekybos centruose nebuvo savitarnos kasų. O kas nutiko atsiradus joms? Tikrai ne visi puolė jomis naudotis ir girti, koks išmanus ir patogus išradimas. Pradžioje pačiam surasti tą brūkšninį kodą, apversti ir teisingai nuskenuoti atrodė ne taip ir patrauklu. Bet palaipsniui pirkėjai prisijaukino jas ir netgi pamėgo. Kasdien matome ir dabar jau drąsiai galime teigti – didžioji dalis pirkėjų renkasi savitarnos kasas ir piko metu eilės formuojasi labiau prie jų nei prie įprastų kasų.
Ir turime neneigti dramblio kambaryje – kasmet vis daugiau iššūkių kyla surandant darbuotojų, be to, žengiame modernybės keliu ir gali būti – nežinau, bet gali būti, – kad nereiks net dešimtiems metų, kai parduotuvių darbuotojai ne skenuos prekes kasose, o vykdys didesnę pridėtinę vertę kuriančias užduotis: bendraus su pirkėjais, stengsis geriau juos aptarnauti, prižiūrės prekių kokybę ir bendrai stengsis sukurti geresnę apsipirkimo patirtį. Bet tai nereiškia, kad nebus kas aptarnauja – tiesiog pokytis privers mus adaptuotis ir keistis visam prekybos centrų organizmui.
Klausimas: ko dar galime tikėtis? Jau dabar matome, kad tikrą perversmą maisto pramonėje sukėlė biotechnologijos. Genų redagavimas leidžia pasiekti didesnį pasėlių atsparumą, o genų žirklių technologija padeda pašalinti nereikalingus genetinius segmentus ir taip keisti pasėlių savybes, pritaikant juos ekstremalesnėms klimato sąlygoms.
Viskas tam, kad kiekvieno iš mūsų stalą pasiekiančios daržovės lengviau ištvertų kintančią oro temperatūrą ar kritulių kiekį. Kitaip tariant – kiekviena technologija leidžia adaptuotis ir susidoroti su iššūkiais. Kaip žinoma, dėl klimato kaitos ir nepakeliamų kaitrų dega derlius, atsiranda naujų ligų ir kyla įvairių žaliavų kainos. Ir nors dabar mums genų redagavimas ir karpymas gali tikrai priversti timptelėti antakį – galbūt ateityje tai bus vienintelė išeitis užsiimti žemdirbyste bei gerti kavą su šokolado batonėliu už prieinamą kainą.
Ateityje keisis ne tik maistas ir pačios parduotuvės, bet ir maisto pakuotės. Šiuo metu itin populiarūs metodai, kurie pailgina maisto galiojimo laiką, išvengiant sintetinių priedų. Vienas iš tokių sprendimų – „MAP“ (angl. Modified Atmosphere Packaging) technologija, naudojama „Rimi“ prekės ženklui „Mano dienai“. Ši technologija keičia pakuotėje esančių dujų sudėtį, sumažindama deguonies kiekį ir lėtindama mikroorganizmų dauginimąsi. Taip produktai ilgiau išlieka švieži ir saugūs vartoti.
Tačiau bene didžiausias šuolis pakavimo technologijose – išmaniosios pakuotės. Šis sprendimas leidžia pakuotėje integruoti jutiklius, kurie stebi produkto būklę realiuoju laiku. Jutikliai gali fiksuoti temperatūros, drėgmės ar dujų sudėties pokyčius, taip įspėdami vartotojus, kai produktas netenka šviežumo. Tokios inovacijos ne tik užtikrina aukštesnę maisto kokybę, bet ir mažina atliekų kiekį, kadangi vartotojai gali geriau valdyti galiojimo terminus.
Tad gali patikti ar nepatikti pokyčiai, bet jie vis tiek vyksta. Ir turime pripažinti, po to patys juos pamėgstame. Kam patinka nešiotis daug plastikinių bankinių ar lojalumo kortelių, netelpančių piniginėje? O dar tik prieš dešimt metų atrodė, kad išeiti iš namų be piniginės – misija neįmanoma. O kiek greitai atsiskaitymui nebereiks ir telefono? (Ne)greitai pamatysim.
