Vaidas Matulaitis. Apie lyderius ir liderius

Nuo pandemijos ir metų pradžios stebėjau įvairių politikų, verslininkų ir visuomenininkų elgsenos modelį pandemijos krizės fone: ką ir kaip jie pastebi, akcentuoja, kaip komunikuoja ir, svarbiausia, ar sugeba patys mokytis dramatiškai besikeičiant taisyklėms.

Akivaizdu, kad pandemija turi šalutinių poveikių, ir ne tik sveikatai. Vienas iš jų – vertybių ir savybių apnuoginimas. Iki COVID-19 vaikščiojome lyg ant samanų. Dėl to minkštumo po kojomis būdavo nelengva atskirti tvirtus ir tikrus žingsnus nuo bailoko trypčiojimo. Lyderystę buvo galima simuliuoti, tačiau pandemija padėjo atsijoti grūdus nuo pelų, o lyderius nuo melų. Tai kuo gi skiriasi lyderis nuo liderio? Atsakymas gali pasirodyti pernelyg akivaizdus – i ilgąja. Tačiau šiame gramatiniame kalambūre yra daugiau prasmės nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Išskyriau 4 pagrindinius skirtumus:

• Rūpestis. Lyderis tarnauja kitiems, lideris labiausiai rūpinasi savimi. Pastarojo rūpestis aplinkiniais, jų ateitimi, didesne idėja, pokyčiais vardan visuotinės gerovės yra trumpas. Svarbiausia – aš: kaip aš, kiek manęs.

• Kantrybė – brandaus ir ištvermingo lyderio savybė. Jis, kaip ta ilgoji balsė, suvokia, kad krizė ir jos pasekmės ilgam, o žmonių gyvenimai – čia ir dabar. Lyderis projektuoja visą distanciją, geba suskirstyti ją etapais, įvertinti galimas grėsmes ir kantriai įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Lideris – trumpas, giliai nemąsto, todėl kalba tai ką girdi, kas “ant bangos”. Lideriui svarbiausia reitingai, aukštos tribūnos, atsuktos kameros ir rampų šviesa. Tikslas paprastas - gerai matytis: čia ir dabar, nes po jo nors ir tvanas.

• Vertybės. Lyderis aplinkiniams diegia motyvacijos įskiepį remdamasis reikšmingumu, aukštesne paskirtimi ir tam tikru vertybiniu kodeksu. Klausydamas lyderio net intuityviai pajunti, kad kalbantysis aiškiai žino, kas yra tikra ir teisinga, o kas – vertybinis užribis. Lyderiui nereikia slėptis po aptakiomis ir nuvalkiotomis frazėmis, jei žurnalistas uždavė netikėtą ir konkrečios pozicijos reikalaujantį klausimą. Lideris – trumpas. Jo trumpoji atmintis iš burnos išspjauna kažkur girdėtas, kitų pasakytas mintis, dažnai gerokai suvyniotas į vatą. Kuomet galvoje negilu, tuomet liežuvis kompensuoja pilstymu iš tuščio į kiaurą.

• Atsakomybė. Lyderiui savaime suprantama, kad stovint laivo priešakyje teks mėgautis ne vien saulės spinduliais, bet ir patirti audros smūgius. Jis nepuola ieškoti saugios užuovėjos po pirmo vėjo gūsio, o ieško sprendimų, kaip apsaugoti laivą ir jo komandą. Lideris – atvirkščiai. Jei reikalai krypsta problemų link, pirmas šoks į gelbėjimo valtį, pakeliui dar būtinai apkaltinęs savo įgulą, kad tai jos kaltė, jog jūroje pakilo bangos. Lideris – trumpas, todėl labai bijo gylio, kuriame gali nuskęsti.

Lyderis visuomet su y giliąja, o lideris – trumpas. Kaip drąsa ir kiškis.

NB. Bet koks įvykių ar personažų sutapimas su realybe yra atsitiktinis.