Vaidotas Rūkas. Atvirai: kaip nestabilumo laikotarpiu atrodo fondų valdytojų kasdienybė

Esu viešai pasižadėjęs praskleisti daugiau istorijų iš fondų valdymo vidurių. Paraudonavusios rinkos vėl atsidūrė dėmesio sūkuryje, tad tai labai gera proga prisiminti panašaus konteksto investicinį sprendimą. Jo data – 2022 m. birželio 23 d. Vos keli mėnesiai prabėgo nuo rusijos sukelto karo Ukrainoje šoko, kylančios infliacijos, krintančių obligacijų ir akcijų rinkų. Pastarosios nuo viršūnės tuomet neteko penktadalio vertės. Nykus metas. Netgi baisus. Tačiau mūsų iš anksto pasiruoštas veiklos planas rodė – reikia pirkti (risk-on).

Konteksto supratimui – 99 proc. laiko esame neutralūs: akcijų dalis yra strategijoje apibrėžtoje apimtyje, kai akcijų fondai yra plius minus visiškai investuoti į akcijas, o balansuoti – atitinka proporciją. Tad pirkimas reiškia, jog balansuotuose fonduose didiname akcijų dalį, o akcijų fonduose – krapštome visus pinigų likučius ir dedame juos rinkon. Po penkių savaičių, rugpjūčio 5 d., fiksavome maždaug 10 proc. pelną ir vėl grįžome į neutralią situaciją. Priešinga situacija – risk-off, – kai akcijų dalį mažiname. Paskutinė tokia buvo 2022 m. gegužės 2–24 d.

Kaip atsirado tokie planai? Per didžiąją finansų krizę 2008 m. netekome didelės investicijų vertės, per didelės. Todėl dėjome pastangas, jog laikytumės tokios investavimo strategijos, kad situacija nepasikartotų. Ne, svyravimai neišvengiami, tačiau siekiame juos patirti mažesnius. Savo sėkmę matuojame didesne išsaugota per kritimus lėšų dalimi nei konkurentai, pvz. 2022, 2020, 2018 m.

Lygiai taip pat suprantame, jog visko bijodamas laimingas nebūsi. Neuždirbtos lėšos lygu prarastos lėšos. Todėl kalibruojame modelį, kada pasinaudoti atsiradusiomis baimėmis. Kad baime nesusikaustytume ir patys, turime išankstinį planą. Vadovautis planu kritinėmis situacijomis yra lengviau, nei viską sugalvoti ir pasiryžti ekspromtu.

Po poros metų išankstinio plano prireikė ir šią savaitę. Vos rugpjūčiui prasidėjus rinkos supanikavo (apie priežastis ir pretekstus pasisakė visi, kas tik galėjo) ir per keletą dienų neteko dešimtadalio vertės. Įsijungė mūsų risk-on režimas. Pirmadienį užpirkome akcijų už 30 mln. eurų: balansuotuose fonduose padidinome jų svorį, likusiuose – išleidome pinigų likučius. Tai nėra baisiai didelė suma nuo >1 mlrd. eurų valdomo turto, tačiau prasminga.

Koks mūsų planas? Pasinaudoti baimėmis, nes po pačių juodžiausių dienų fiksuojamos pačios pelningiausios dienos. Taip nutiko ir dabar. Ką darysime? Anksčiau ar vėliau grįšime į būseną (dalį pelno jau fiksavome vakar), kurioje praleidžiame 99 proc. laiko – neutralią. Ir vėl kantriai lauksime, kada reikės bėgti, o kada – semti galimybes.

Toli gražu ne visada sprendimai pasiteisina, krištolinio rutulio neturime, tačiau tokie dideli rinkų posūkiai suteikia galimybių lenkti konkurentus ilgame investavimo maratone.